Dėl tarnybos nekilo abejonių
„Vasario 24 dieną pabudome nuo to, kad mano žmonai – ji pasienio tarnybos pareigūnė – paskambino budėtojas ir pasakė, kad paskelbtas karinis įspėjimas. Įsijungėme televizorių ir iš pradžių nepatikėjome savo akimis – prasidėjo karas. Raketos, bombardavimas...“ – prisiminimais apie karo pradžią dalinosi Vladimiras.
Praėjus jau daugiau nei mėnesiui nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios Vladimiras pasakojo, kad, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus mobilizaciją, abejonių dėl tarnybos nekilo.
„Aš šiuo metu dirbu inkasatoriumi ir važinėju maršrutais pagal grafiką. Tą pačią dieną, kai prezidentas paskelbė mobilizaciją dar ėjau į darbą, o kitą dieną atėjau ir pasakiau, kad išeinu tarnauti. Tą pačią dieną užsiregistravau į savo karinį dalinį.
Į pirmąją mobilizacijos bangą papuolė tie, kurie jau buvo dalyvavę kariniuose veiksmuose rytinėje Ukrainoje, tame tarpe ir aš“, – kalbėjo vyras.
Vladimiras – buvęs pasienietis, todėl pasiruošti karinei tarnybai jam buvo daug paprasčiau, o darbe įgytos savybės taip pat padėjo atrasti reikiamą motyvaciją.
„Ankstesnė patirtis pasienyje man padėjo pirmiausia tuo, kad greitai susiruošiau. Nereikėjo galvoti, ką pasiimti su savimi iš būtiniausių daiktų. Be to, jau buvau nusiteikęs, kad ramiai nesėdėsiu. Tam taip pat reikia pasiruošti, bet ne visiems tai pavyksta“, – sakė jis.
Problemų kyla ir saugiuose miestuose
Nors pagrindiniai karo veiksmai vyksta Ukrainos šiaurėje ir rytuose, Vladimiras sako, kad net ir ramiuose vakaruose problemų netrūksta.
„Aš gyvenu Mukačevo mieste, Užkarpatės srityje, Ukrainos vakaruose. Regionas gana specifinis tuo, kad jame gyvena daug įvairių tautybių ir religijų gyventojų.
Istoriškai šis regionas ilgą laiką priklausė Austrijai-Vengrijai, Čekoslovakijai, o po Antrojo pasaulinio karo tapo Ukrainos dalimi. Dėl šios priežasties gyventojų požiūris į esamą situaciją yra kitoks nei kitų ukrainiečių.
Ką slėpti, čia yra ir tokių, kurie norėtų būti Vengrijos dalimi. Tai tikrai yra problema. Galiu pasakyti viena – jie elgiasi nepadoriai“, – pasakojo vyras.
Mukačeve palyginti saugu – nesigirdi bombų sprogimų, negriūva pastatai. Miestas yra vos keliasdešimt kilometrų nuo Ukrainos-Vengrijos sienos, todėl yra gan patogus norintiems palikti Ukrainą.
„Čia gana saugu, todėl iš visos Ukrainos atvyko daug žmonių, tarp kurių ir norintys ateityje keliauti į kitas Europos šalis.
Vis dėlto yra daug vyrų, kurie čia atvyksta gyventi saugiai, brangiais automobiliais, išleisdami daug pinigų. Yra ir tokių, kurie bet kokia kaina nori išvengti šaukimo ir bando nelegaliai kirsti sieną“, – kalbėjo jis.
Ukrainos žurnalistė: informacijos pateikimui karo zonoje galioja viena svarbi taisyklė
Pagalbos reikės dar ilgai
Viešojoje erdvėje kasdien plūsta įvairių savanoriškų organizacijų prašymai aukoti paramą, kuri bus perduodama karo siaubą išgyvenantiems ukrainiečiams. Vladimiras sutinka, pagalbos atsiunčiama labai daug, tačiau proceso pabaigos dar nematyti.
„Mano žmona, psichologė, dirba su savanoriais ir teikia humanitarinę pagalbą. O aš su humanitarine pagalba susiduriu kaip žmogus, kuriam ji ateina – esu vartotojas.
Pagalbos yra tikrai daug, nors dažnai ji ne visai tokia, kokios reikia fronto linijos kariui. Pavyzdžiui, gauname daug skalbimo priemonių, tualetinio popieriaus, vienkartinių servetėlių, tačiau yra tam tikras vaistų ir įrangos trūkumas.
Kalbant apie pagalbą, pasakysiu taip: žmonėms visada reikia vaistų ir maisto. Yra rimtų savanorių organizacijų, kurios sunkiai dirba ir perka viską, kas reikalinga tiek kariuomenei, tiek socialinėms reikmėms. Taip pat yra daugybė žmonių, kurie, pavyzdžiui, gamina maistą ir atneša tiems, kuriems jos reikia“, – kalbėjo ukrainietis.
„Man pasakojo ir apie anglų, čekų, slovakų, vengrų kalbas mokantį vaistininką, kuris po darbo rūšiuoja iš užsienio atvežtus vaistus. Vis dėlto manau, kad įvairių savanorių organizacijų vienijimosi ir veiklos procesas toli gražu nesibaigė“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie reikalingą pagalbą kariaujant iš kitų šalių, Vladimiras sakė, kad pagrindinius poreikius visuomet puikiai iškomunikuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nors renkant paramą dažnai džiaugiamasi vienybe ir galimybe dirbti kartu, Vladimiras sakė, kad pačioje Ukrainoje tenka pakovoti ir su problemomis.
„Yra žmonių (vadinkime juos taip), kurie, prisidengę savanorystės priedanga, daro savo nešvarius darbus – užsiima kontrabanda. Yra ir tokių, kurie pasisavina sau tai, kas buvo siųsta kariuomenei. Čia yra pakankamai problemų“, – sakė vyras.
Susiję straipsniai
Tikintiems propaganda per vėlu kažką įrodinėti
Viena iš sričių, kurioje taip pat aršiai vyksta karas yra informacinė erdvė. Rusijos gyventojams yra atimta galimybė naudotis populiariausiais pasaulyje socialiniais tinklais, per televizijos kanalų žinias yra nuolat skleidžiama propaganda. Vladimiras liūdnai pasakojo, kad su melagingomis naujienomis tikinčiais žmonėmis bendros kalbos rasti jau nebesitiki.
„Mes, žinoma, stebime Rusijos propagandą. M.Skobelevo, V.Solovjovo... Nuostabu, kaip iškreiptai jie perteikia faktus, kuriuos mes, liudininkai ir dalyviai, matome savo akimis.
Man visiškai netelpa į galvą, kad didžioji dalis Rusijos gyventojų tuo tiki, neieško alternatyvių naujienų. Nustojau bendrauti su tokiais žmonėmis Rusijoje ir Baltarusijoje, su kuriais bendraudavau anksčiau. Jau per vėlu jiems ką nors įrodinėti, o ir tokio noro iš jų pusės nėra“, – sakė ukrainietis.
Nors, kaip jau minėta anksčiau, Mukačevo srityje yra gan saugu, vyras pasakojo, kad Ukrainos saugumo tarnyboms jau yra tekę ir suimti keletą asmenų.
„Mūsų regione dar nebuvo įsiveržęs priešas, tačiau jau yra buvę atvejų, kai Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė žmones, kurie perdavinėjo duomenis apie karinių dalinių buvimo vietą, karinės technikos judėjimą ir melagingos informacijos sklaidą“, – kalbėjo Vladimiras.
Vis dėlto, net ir kupinoje problemų, rūpesčių ir baimės aplinkoje Vladimiras stengiasi išlaikyti pozityvą. Anot jo, viešojoje erdvėje turi būti ne tik siaubą keliančių vaizdų, bet ir gėrio.
„Nenoriu rodyti sielvarto ir rūpesčių kupinų nuotraukų – jų ir taip yra daug. Norisi rodyti pozityvą, kurio irgi reikia visur rasti“, – įsitikinęs ukrainietis.