Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą įregistravo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė kartu su kitais įvairioms Seimo frakcijos atstovaujančiais Seimo nariais.
Jos teigimu, projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 52 straipsnyje vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas.
„Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą atspalvį – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais“, – sako M. Ošmianskienė.
Ji primena, kad nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“.
„Terminai yra istoriškai determinuotos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Todėl šio projekto uždavinys yra pakeisti dar sovietmečiu vartotą menkinantį invalidumo terminą, pagarbesniu – neįgalumo terminu. Orumas prasideda pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame cituojamas ir popiežius Pranciškus: „žmogaus orumas yra vienodas visiems žmonėms: kai trypiu kito orumą, trypiu savąjį“.
Šiuo metu Konstitucijos 52 straipsnyje apibrėžiant valstybės socialines garantijas yra vartojamas invalidumo terminas:
„Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“
