Parlamentarai apie E. Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus: D. Žalimo išsakyta kritika gali būti persmelkta asmeniškumų

Prezidento Gitano Nausėdos Seimui pateikta buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.

Dainius Žalimas.<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Dainius Žalimas.<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 31, 2022, 4:25 PM

Šalies vadovui prognozuojant, kad Seime laukia įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra, prezidento teikiamą kandidatą įvertino ir parlamento frakcijų atstovai. Dėl kandidatūros apsispręsti turėsiantys Seimo nariai teigia kol kas išankstinės nuomonės apie E. Šileikį nesusidarę. Parlamentarai teigia, kad D. Žalimo išsakytas pastabas Seimui reikės įvertinti, tačiau neatmeta galimybės, kad šis buvusio KT pirmininko nusistatymas gali būti persmelktas asmeniškumų.

E. Gentvilas: reikia matyti bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi tampa E. Šileikis

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia E. Šileikio kandidatūrą vertinąs nešališkai ir nežinąs, ar D. Žalimo viešoje erdvėje pateikta kritika kandidatui yra objektyvi.

„D. Žalimas dirbo artimai, jis gali turėti savo nuomonę, ar ta nuomonė yra objektyvi, aš nežinau. (...) O šiaip aš į poną E. Šileikį žiūriu labai nešališkai. Esu susidūręs su juo, kai atstovavau Seimui konstitucinėje byloje, čia N. Venckienės mandato praradimo klausimas buvo, aš vertinu jį kaip profesionalų teisininką“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

„Nedrįstu kaip prezidentas sakyti, kad jis net ir civilinėje teisėje yra galva aukštesnis už visus, na, taip lyg ir nebūna. Jeigu tu specializuojiesi vienoje teisės srityje, pavyzdžiui, konstitucinėje teisėje, tai civilinėje teisėje specializavęsi teisininkai šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, bet aš nenoriu sumenkinti pono E. Šileikio“, – pažymėjo jis.

Visgi politikas sako, kad jį nustebino prezidento išsakyta pozicija dėl E. Šileikio kandidatūros.

„Mane tik nustebino, kaip prezidentas sako, jog kiekvienas, balsuodamas prieš kandidatūrą, turės pateikti įtikinamus argumentus. Aš prezidentui nesu atskaitingas“, – akcentavo Seimo narys.

E. Gentvilas teigia dar nežinąs, kaip balsuos dėl E. Šileikio kandidatūros, tačiau pabrėžia niekam neprivaląs aiškinti savo argumentų.

Liberalų sąjūdžio seniūnas taip pat mano, kad šią situaciją būtina vertinti matant bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi, pasak politiko, ir tampa E. Šileikis.

„Matyt, tai reikėtų vertinti platesniame kontekste. D. Žalimas buvo pasiūlytas prezidentui, laukė prezidento pritarimo, kaip galimas kandidatas į Audito rūmus. Kiek man žinoma, prezidentas nepritarė D. Žalimo kandidatūrai. Tai, atitinkamai, kai prezidentas kažką pasiūlo, D. Žalimas reaguoja. Tai jūs klauskite D. Žalimo, kodėl jis taip reaguoja“, – teigė E. Gentvilas.

„Aš manau, kad kiekvienas turi argumentų: ir prezidentas, ir D. Žalimas, bet už viso to dar yra ir bendras politinis kontekstas. O E. Šileikis tampa to konteksto politine ašimi“, – pažymėjo jis.

S. Šedbaras: aiškinsimės, ar išsakytoje kritikoje yra tikrų faktų

Išankstinės nuomonės dėl E. Šileikio kandidatūros teigia nesusidaręs ir konservatorių frakcijos Seime atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

„Išankstinės nuomonės aš neturiu, mūsų komitetas bus pagrindinis, kuriame diskutuosime ir spręsime, analizuosime aplinkybes. Aš pono E. Šileikio taip gerai nepažįstu, pažįstu jį kaip Konstitucinio Teismo teisėją, kaip profesorių, kai kurių jo publikacijų esu skaitęs. Tai dabar tie visi dalykai, apie kuriuos buvo rašyta pono D. Žalimo, tai toks daugiau KT reikalas. Aš nežinojau šių dalykų, tai daugiau nieko negaliu ir pasakyti“, – Eltai sakė S. Šedbaras.

Seimo narys teigia, kad taip pat, kaip ir kiekvieną kartą, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus aiškinamasi, ar kandidato įgytos kompetencijos tinkamos naujosioms pareigoms.

„Vis tiek, jeigu žmogus tiko Konstituciniam Teismui, tai pretenduoti, atrankoje dalyvauti, matyt, turi teisę. Toliau dabar jau yra atsakomybė parlamento įsitikinti, išanalizuoti – gali žmogus dirbti, ar negali dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Čia jau mūsų atsakomybė“, – teigė S. Šedbaras.

Tačiau politikas teigia, kad Seimas spręs ne tik dėl kandidato kompetencijų tinkamumo, tačiau taip pat aiškinsis, kiek D. Žalimo kritika E. Šileikiui atitinka tikrovę.

„Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų“, – patikino jis.

G. Paluckas: D. Žalimo išsakyta kritika paremta asmeniškumais

Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad D. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikiui yra paremta asmeniškumais.

„Aišku, ryškiausia arba daugiausiai dėmesio pritraukusi kritika yra buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko D. Žalimo. Bet panašu, kad ta kritika yra persmelkta asmeniškumais, nes juk akivaizdu, kad ten tarp eilučių yra daug pasakyta apie bendravimo kultūrą, apie darbo drausmę, apie galbūt kitus dalykus, bet ta kritika nekvestionuoja kompetencijos paties kandidato“, – Eltai sakė G. Paluckas.

„Tai man tokia ad hominem grįsta asmeniškumais kritika niekada nepatinka. Mes skiriame KT teisėjus, įvertindami visas savybes: tiek profesinės kvalifikacijos, tiek emocinio intelekto ir netgi pasaulėžiūros“, – pridūrė jis.

Politikas akcentuoja, kad pats svarbiausias dalykas turi būti kandidato profesinė kompetencija.

„Todėl tai, kad buvo komentuota ar veltasi į kažkokius konstitucinius ginčus tiek su ponu D. Žalimu, tiek su kitais KT priimtais sprendimais, tai aš čia nematau jokios bėdos, atvirkščiai, jeigu yra atskirosios nuomonės, tai čia yra ne blogiau, o kai kuriais atvejais geriau, nes leidžia pasverti visus argumentus“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

Todėl G. Paluckas teigia, kad G. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikio kandidatūrai jo neįtikino. Politikas tikina nematąs jokių priežasčių, kodėl turėtų nepalaikyti šios kandidatūros.

„Čia yra tam tikra autoritetų kova, stumdymaisi, kurie yra sąlygoti tam tikros santykių priešistorės ir asmeniškumų, ir man tai tikrai nepatinka“, – pažymėjo Seimo narys.

ELTA primena, kad į E. Šileikiui viešoje erdvėje adresuotą kritiką sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas LRT televizijai duotame interviu pabrėžė, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Prezidentas taip pat teigė, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima sudvejoti. G. Nausėda pripažino manąs, kad laukia „įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra“.

Vienas iš viešai sukritikavusių E. Šileikio kandidatūrą buvo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis savo feisbuko paskyroje sukritikavo E. Šileikį dėl darbo etikos jam einant KT teisėjo pareigas.

„Prezidentas (gal tiksliau, jo patarėja), tikėtina, ir toliau manys, kad E. Šileikis tinka LAT teisėjo pareigoms. Iš nemažos darbo KAM patirties abejočiau, ar tai gerai bent jau nacionalinio saugumo požiūriu“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.

Į šią D. Žalimo kritiką sureagavo ir prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Pasak jos, buvusio KT pirmininko pasisakymai yra šmeižto požymių turinti sąmokslo teorija, inspiruota gandų ir asmeninių nuoskaudų. J. Šovienė pabrėžia, kad D. Žalimo įraše pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis bei asmenimis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.