Solidžią sumą atseikėjusiam verslininkui staiga pagailo sumokėto kyšio – įklampinęs advokatą pareikalavo atiduoti

Už savo laisvę solidžią sumą sumokėjęs verslininkas įklampino advokatą, o po to per teismą reikalavo atiduoti pinigus, kurie buvo pripažinti kaip kyšis.

Prieš keletą metų Vilniaus apygardos teismas V.Viniką už bandymą papirkti teisėją nuteisė 4 metų laisvės atėmimu lygtinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš keletą metų Vilniaus apygardos teismas V.Viniką už bandymą papirkti teisėją nuteisė 4 metų laisvės atėmimu lygtinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bandant nešvariai išspręsti problemas su teisėsauga iš rankų į rankas keliavo dešimtys tūkstančių eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bandant nešvariai išspręsti problemas su teisėsauga iš rankų į rankas keliavo dešimtys tūkstančių eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš keletą metų Vilniaus apygardos teismas V.Viniką už bandymą papirkti teisėją nuteisė 4 metų laisvės atėmimu lygtinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš keletą metų Vilniaus apygardos teismas V.Viniką už bandymą papirkti teisėją nuteisė 4 metų laisvės atėmimu lygtinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 1, 2022, 2:30 PM, atnaujinta Apr 1, 2022, 2:45 PM

Kelių įmonių savininkas Edmundas Ulevičius į painią istoriją įsivėlė dar 2013 metais.

Tuo metu Apeliaciniame teisme ėjo į pabaigą daugybę metų užsitęsęs baudžiamosios bylos, kurioje verslininkas buvo kaltinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu ir sukčiavimu, nagrinėjimas.

E.Ulevičius buvo suimtas 2005 metais ir apkaltintas, kad slėpė mokesčius ir sukčiavo organizuodamas telefono pokalbių srauto siuntimą iš tuomečio „Lietuvos telekomo“ tinklo.

Beveik mėnesį prabuvęs kalėjime verslininkas buvo paleistas į laisvę už 40 tūkstančių litų (apie 11 500 eurų) užstatą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir teismo procesas tęsėsi labai ilgai. Tik 2009 metais Vilniaus apygardos teismas pripažino E.Ulevičių kaltu ir skyrė jam pusketvirtų metų laisvės atėmimą pataisos namuose.

Šį nuosprendį verslininkas apskundė, tačiau byla strigo ir Apeliaciniame teisme. Tai nuteistąjį vargino – jau buvo pradėjęs naują verslą užsienyje, tačiau jam nuolat reikėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, nerimą kėlė ir gresianti reali laisvės atėmimo bausmė.

Pasiūlė teisėjo pažįstamą

2013 metų vasarą geras verslininko bičiulis, tuometis aukštas policijos pareigūnas, Policijos departamento skyriaus viršininkas Edmundas Olisevičius pasiūlė jam kreiptis į advokatą (dabar – jau buvusį) Vytautą Viniką, kuris esą gali išspręsti visas problemas.

Nors V.Vinikas dažniausiai klientų interesams atstovaudavo civilinėse bylose, buvo pristatytas kaip finansinių nusikaltimų specialistas.

Neatmestina, kad advokato pasirinkimą galėjo lemti jo sena pažintis su E.Ulevičiaus bylą nagrinėjančios kolegijos pranešėju, tuomečiu Apeliacinio teismo teisėju Linu Žukausku.

V.Vinikas ir L.Žukauskas buvo pažįstami dar nuo 1992 metų. Tuo metu būdamas sostinės Senamiesčio seniūnijos teisininkas V.Vinikas konsultavo teisėją apie Senamiesčio teritorijoje esančius laisvus butus.

Paprašė solidžios sumos

E.Olisevičius savo bičiuliui verslininkui pranešė, kad iš pradžių V.Vinikui reikia sumokėti 10 tūkstančių eurų – vien už tai, kad jis susipažintų su byla ir pasakytų, ar gali padėti. Šiuos pinigus E.Ulevičius tarpininku tapusiam E.Olisevičiui perdavė po kelių dienų.

Bet buvęs policijos pareigūnas sugudravo – 5 tūkstančius pasiliko sau, o likusius perdavė V.Vinikui.

Po kurio laiko V.Vinikas informavo, kad gali padėti pasiekti jei ne visiško išteisinimo, tai bent bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Bet už tai buvo paprašyta dar 50 tūkstančių eurų.

Šiuos pinigus E.Ulevičius per E.Olisevičių perdavė V.Vinikui.

Skambinėjo slėpdamasis

Netrukus po to V.Vinikas paskambino teisėjui L.Žukauskui ir prisistatė elektros tinklų inspektoriumi: „Yra problemų su jūsų elektros skaitikliu, reikia patikrinti.“

Vyrai susitiko Riešėje. Visureigiu atvykęs advokatas be užuolankų paklausė, ar galima padėti E.Ulevičiui išvengti įkalinimo. Tačiau teisėjas nieko konkretaus nepažadėjo – tik pasakė, kad sprendimą priims ne jis vienas, o kolegija.

Maždaug po mėnesio V.Vinikas vėl paskambino teisėjui ir prisistatęs Ivanovu pasiteiravo, kaip juda reikalai.

„Po kurio laiko V.Vinikas man vėl paskambino ir pareikalavo, kad leisčiau susipažinti su nuosprendžio projektu. Mane tai gerokai supykdė ir aš nutraukiau pokalbį“, – vėliau per apklausas kalbėjo teisėjas L.Žukauskas.

Nuosprendis netenkino

2014 metais teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį. E.Ulevičius buvo išteisintas dėl kai kurių nusikalstamų epizodų, o jo įkalinimas sutrumpintas dvejais metais, bet palikta reali laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Toks teismo sprendimas E.Ulevičiaus netenkino ir jis ėmė reikalauti, kad tarpininkas E.Olisevičius sugrąžintų pinigus. Šis savo ruožtu ėmė spausti V.Viniką.

Per du kartus verslininkui pavyko atsiimti 35 tūkstančius eurų, tačiau likusius 20 tūkstančių eurų advokatas duoti atsisakė. V.Vinikas esą tvirtino, kad šie pinigai liko pas teisėją L.Žukauską.

Įskundė ir pats save

Galbūt nenorėdamas likti atpirkimo ožiu ir siekdamas įrodyti, kad ne jis pasisavino likusius pinigus, buvęs policininkas E.Olisevičius ėmė įrašinėti pokalbius su V.Viniku. O kai galutinai paaiškėjo, kad pinigų nebeatgaus, E.Olisevičius kreipėsi į Advokatų tarybą.

Bet buvęs policijos pareigūnas tikriausiai nesitikėjo, kad apskųsdamas advokatą pakenks ne tiktai jam, bet ir sau. Mat, užuot pabarę kolegą ir paraginę grąžinti pinigus, advokatūros vadovai visą gautą medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Netrukus ši tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, o įtariamuoju tapo ne tik V.Vinikas, bet ir jį įskundęs E.Olisevičius.

Veiksmus įvertino skirtingai

2017 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas V.Viniką už bandymą papirkti teisėją nuteisė 4 metų laisvės atėmimu lygtinai, taip pat buvo konfiskuotas jo 20 tūkstančių eurų vertės turtas. Lygtine pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas ir E.Olisevičius.

Tuo metu E.Ulevičius byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, nors daug kam pasirodė keista versija, kad jis pinigus advokatui davė ne siekdamas papirkti teisėją, o už teisines paslaugas. Juolab kad jokios teisinių paslaugų su V.Viniku sutarties verslininkas nebuvo pasirašęs, maža to, kategoriškai vengė su advokatu susitikti akis į akį.

Kaip liudytojas buvo apklaustas ir teisėjas L.Žukauskas, nes tyrėjai neturėjo duomenų, kad jis būtų paėmęs kyšį.

Verslininkas nenurimo

Nors šią istoriją jau turėjo nusėsti dulkės, E.Ulevičius niekaip negalėjo iš galvos išmesti prarastų 20 tūkstančių eurų.

2021-ųjų pabaigoje, praėjus ketveriems metams po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio kyšininkavimo byloje, verslininkas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir pareikalavo, kad V.Vinikas jam grąžintų ne tik tuos 20 tūkstančių eurų, bet ir sumokėtų palūkanas. Tačiau atsakovu byloje tapęs teisininkas kategoriškai atsisakė tai padaryti.

„E.Ulevičius tiriant baudžiamąją bylą galėjo pareikšti civilinį ieškinį, nes suprato, kad jam padaryta žala. Tačiau to nepadarė“, – aiškino V.Vinikas.

Buvusio advokato nuomone, taip verslininkas pasielgė, nes išties pinigai buvo ne jo: „60 tūkstančių eurų suma buvo skirta iš STT kriminalinės žvalgybos biudžeto kovai su korupcija. Greičiausiai dėl to E.Ulevičius baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.“

Ieškinys buvo atmestas

Neseniai bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo kolegija nesigilino, kam iš tiesų priklausė V.Vinikui perduoti pinigai, – STT ar E.Ulevičiui, tačiau ieškinys buvo atmestas.

Teismo nuomone, negalima reikalauti atlyginti žalą iš žmogaus, kuris paėmė pinigus nusikaltimui vykdyti.

„Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E.Ulevičius ir V.Vinikas būtų siekę sudaryti teisinių paslaugų sutartį. E.Ulevičiaus nurodytos aplinkybės, kad V.Vinikas turėjo jam suteikti paslaugas, ... nepaneigia aplinkybės, kad V.Vinikui perduotos lėšos yra kyšis.

Nurodytos aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad E.Ulevičius per E.Olisevičių perdavė V.Vinikui pinigus, kad šis atliktų teisėtus veiksmus, atstovautų jam baudžiamojoje byloje“, – teigiama teismo nutartyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?