Vilniečio politiko (pavardė redakcijai žinoma. – Red.) įtarimai pasitvirtino – viena iš 2020 metų rugpjūčio mėnesio dienų jo dukrai galėjo baigtis labai skaudžiai.
Mergaitė tą dieną važinėjosi dviračiu prie namų.
Staiga ji dingo, o mobilusis ryšys su ja nutrūko.
Dešimtmetės dukters pasigedęs tėvas tuomet nedelsė – veikė greitai.
Dabar jis priverstas kaltinamųjų suole matyti apie 30 metų tvirkintoją, kuris internetu viliojo į miškelį susitikti jo mažametę dukterį.
Tas pats vyras, apsimetęs jaunesniu, nei yra, internete suviliojo ir daugiau mergaičių.
Tuo metu, kai priekabiautojas visa tai darė, jam jau buvo pareikšti kaltinimai dėl trylikametės išžaginimo, o Vilniaus apygardos teismas jau buvo skyręs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Bet seksualinis nusikaltėlis nuosprendį apskundė, procesas užsitęsė. Priekabiautojas ir toliau nevaržomas naršė po vaikų ir paauglių pamėgtas svetaines, kūrė paskyras, susirašinėjo su vaikais.
Užmezgęs pažintį tvirkintojas naudojosi vaikų patiklumu, jų socialine nebranda ir bejėgiška būkle, grasino panaudoti smurtą. Jis siųsdavo vaikams amoralias seksualinio turinio žinutes.
Vyriškis reikalaudavo iš vaikų jam siųsti intymių nuotraukų, masturbuotis ir tai filmuoti.
Tarp nukentėjusiųjų – ne tiktai dešimtmetė politiko dukra, bet ir kitos panašaus amžiaus mergaitės.
Kodėl prievartautojas ir toliau galėjo laisvai tykoti naujų aukų, tenkinti savo aistrą, kaupti vaikų pornografiją?
Nuo pedofilų nukentėjusioms šeimoms atstovaujantys teisininkai „Lietuvos rytui“ teigė, kad mūsų šalyje kur kas griežtesnės kardomosios priemonės yra taikomos tiems, kurie įtariami finansiniais nusikaltimais, o štai seksualiniai nusikaltėliai nestebimi.
Šiurpių istorijų, kai nepilnamečiai internetu įviliojami į pornografijos pinkles, vis daugėja. „Lietuvos ryto“ tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad kai kurie seksualiniai nusikaltėliai nuskriaudžia net apie dvidešimt vaikų.
Verbuotojai itin suaktyvėjo per pandemiją, nes jų galimos aukos – vaikai ir paaugliai pradėjo daugiau laiko leisti prie interneto, tapo labiau prieinami, o kartu ir pažeidžiami.
Vėl atsidūrė laisvėje
Į politiko mažametę dukrą nusitaikęs vyriškis anksčiau dirbo banke. Jis puikiai žinojo, kokį fizinį ir psichologinį skausmą dėl jo kaltės patyrė kita mergaitė – trylikametė. Bet tai jo nesustabdė.
Lietuvos apeliacinis teismas už trylikametės išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą 2021 metų pavasarį jam skyrė dar griežtesnę – 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tada nuteistasis buvo suimtas, tačiau neilgam.
Pateikęs kasacinį skundą jis netrukus atsidūrė laisvėje, nes Aukščiausiasis teismas grąžino bylą papildyti į apeliacinę instanciją.
Buvusiam banko darbuotojui antroje byloje, kuri dabar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, yra pareikšti kaltinimai dėl mažamečių tvirkinimo, vaikų išnaudojimo pornografijos tikslais bei disponavimo pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojami vaikai.
„Lietuvos rytas“ bandė išklausyti ir jo poziciją dėl pareikštų gausių kaltinimų, bet teisiamojo gynėjas pasakė, kad nieko nekomentuos.
„Kiek dar vaikų tas išgama galėjo nuskriausti? Kodėl tokie žmonės nėra stebimi, kodėl jiems leidžiama laisvai judėti, toliau veikti internete?“ – klausė dešimtmetės tėvas, dėl kurio atkaklumo, tikėtina, pavyko užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kvietė į nuošalų miškelį
– Iš ko supratote, kad dešimtmetė buvo per plauką nuo tragedijos? – paklausiau politiko, kurio dukrą viliojo susitikti priekabiautojas.
– Turbūt suveikė mano tėviška nuojauta. Tą dieną dukra buvo susitarusi susitikti su drauge, bet jos nesusitiko. Tada mergaitė išvyko pasivažinėti dviračiu šalia namų. Mes gyvename daugiabutyje prie parko.
Toliau yra miškeliai, bet esame sutarę, kad ji gali važinėtis tik tam tikroje teritorijoje.
Mergaitė važinėjosi ilgiau negu įprastai. Bandžiau jai prisiskambinti. Mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Mes esame taip pat sutarę, kad jeigu telefonas išsikrautų, vaikas turi kuo greičiau grįžti namo. Bet dukra vis negrįžo, o telefonas ir toliau neveikė, todėl man pasidarė neramu.
Žmona, kaimynai apžiūrėjo teritoriją aplink namus, bet ten dukters nebuvo.
Po kiek laiko mergaitė grįžo, o paklausta, kur buvo, atsakė, kad važinėjosi po įprastą teritoriją.
Supratau, kad ji kažką slepia, apie kažką vengia kalbėtis.
Patikrinęs dukters telefoną pamačiau jai atsiųstas trumpąsias žinutes – mergaitė buvo kviečiama susitikti, neva pasikalbėti.
Žinutės nebuvo vaikiškos. Jas rašęs žmogus norėjo susitikti kuo nuošalesnėje vietoje. Jis net buvo atsiuntęs nuorodų – mergaitę viliojo į miškingas vietas, kurios yra jau už jai leistinos teritorijos.
Mano dukrą išgelbėjo tai, kad ji nerado nurodytų vietų, o jos telefonas išsikrovė. Tas vyriškis su ja negalėjo daugiau kontaktuoti.
Supratau, kad reikia reaguoti greitai, kreipiausi į policijos pareigūnus. Iš pradžių į mano nuogąstavimus buvo pažiūrėta šiek tiek skeptiškai, tačiau vis dėlto sureaguota.
Paaiškėjo, kad vyras, kuris siuntė žinutes mano dukrai, jau yra žinomas pareigūnams.
Tada jie man daugiau nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad esu laimingas tėvas, nes istorija galėjo baigtis blogai.
– Kaip tas vyras užmezgė pažintį su jūsų dukra?
– Vyriškis mergaitę užkalbino per vieną iš internetinių bendravimo programėlių „Snapchat“. Jis nuslėpė savo tikrąjį amžių – prisistatė šešiolikamečiu. Susirašinėjimas truko kelias dienas, o tada jis paprašė atsiųsti nuotrauką.
– Ar suaugęs vyriškis ir kitų mergaičių prašė siųsti jam nuotraukas?
– Taip, jis kažkokiu būdu, galbūt grasindamas, kitas panašaus amžiaus mergaites įkalbėjo siųsti jam netgi intymias nuotraukas, filmuotis nuogas ir daryti vaizdo įrašus.
Keista, kad tas vyras šiame procese nėra kaltinamas dėl pasikėsinimo išprievartauti. Pasirodo, pasikėsinimas būtų tada, jeigu veiksmas jau būtų vykęs. Bet juk šiuo atveju būtent tam buvo užkirstas kelias.
Tas vyras iš mergaičių reikalaudavo ištrinti jo siųstas žinutes. Aš jo žinutes radau, nes dukters telefonas išsikrovė, ji jų nespėjo ištrinti.
Jeigu nebūčiau paėmęs telefono, vyriškis galėjo kitą dieną vėl vilioti mano dukrą susitikti miškelyje.
Mane stebina, kad tokios skaudžios bylos, kuriose yra nukentėję vaikai, nėra sprendžiamos skubos tvarka.
Kai buvo išprievartauta trylikametė, praėjo apie porą metų ir įvyko istorija su mano dukra bei dar dviem mergaitėmis. Jeigu pirmasis procesas būtų vykęs greičiau, aš manau, kad kitos mergaitės nebūtų nukentėjusios.
Kai Lietuvos apeliacinis teismas nusikaltėliui skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir jis buvo suimtas, maniau, galėsime gyventi ramiau.
Bet staiga vėl pamačiau jį laisvai vaikštantį. Pasirodo, išnagrinėjęs jo kasacinį skundą Aukščiausiasis teismas rado trūkumų ir persiuntė apeliacinei instancijai juos ištaisyti.
Mes bylinėjamės jau pusantrų metų ir dar tiktai pirmosios instancijos teisme.
Man jau ima svirti rankos. Kiek dar laiko užtruks abu procesai, kiek dar laiko tas išgama vaikščios laisvėje? Dabar jis dirba paslaugų sektoriuje ir man tai taip pat kelia nerimą.
Sulaukė ir grasinimų
– Kaltinamajam kurį laiką buvo taikomos kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti, užstatas. Ar tokios priemonės, kai nusikaltimai vyksta virtualioje erdvėje, yra veiksmingos?
– Tokių žmonių net apykojė nesustabdys, nes jie veikia prie kompiuterių.
Reikėtų taikyti tokias priemones, kurios užkirstų kelią naujiems nusikaltimams internete. O dabar atsitiko taip, kad dėl teisinių viražų prievartautojas veikė toliau ir pakabino dar tris mažametes.
O gal nukentėjo daugiau mergaičių, tik tai nepaaiškėjo?
Aš apsaugojau savo vaiką, bet man neramu dėl kitų.
Yra tėvų, kurie nesidomi, ką jų atžalos veikia prie kompiuterių, o kiti į įspėjimus numoja ranka.
– Ar mergaitės prasitarė tėvams, kad joms grasinama?
– Viena nukentėjusių mergaičių mamai buvo pasakiusi, kad jai grasinama. Bet mama neįžvelgė pavojaus – tik patarė daugiau nelįsti į internetą.
Mes, tėvai, leidžiame vaikams naršyti internete, todėl turėtume ir atsakomybę prisiimti. Turėtume išgirsti vaikus, jeigu jie sako, kad jiems grasinama, kad juos šantažuoja. O vaikai turėtų nebijoti paprašyti pagalbos.
Jeigu vaikai pasako apie grasinimus, reikėtų nedelsti, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Aš net bijau įsivaizduoti, kas galėjo atsitikti mano dukrai.
Neseniai dukra paprašė leisti į telefoną atsisiųsti kai kurių programėlių, bet aš uždraudžiau tai daryti. Mūsų istorija parodė, kad virtualus pasaulis yra labai nesaugus.
Specialistai man aiškino, kad tokių nusikaltimų tik daugėja. Todėl manau, kad turėtų būti tokių nusikaltėlių registras.
O kai toks žmogus atsikrausto į naują gyvenamąją teritoriją, jos bendruomenei turėtų būti apie tai pranešta.
– Ar jūsų dukra jau suvokia, kokios galėjo būti jos susitikimo su vyru, kuris apsimetė paaugliu, pasekmės?
– Mes apie šią istoriją pasikalbėjome, be to, mano dukra buvo apklausta. Teko kreiptis pagalbos ir į psichologą.
Dukra turbūt dar per maža, kad visiškai suvoktų, kokios galėjo būti galutinės pasekmės. Bet paaugusi ji tai tikrai suvoks.
– Kaip kaltinamasis dabar elgiasi? Ar jis atgailauja, ar jūsų atsiprašė?
– Jis dedasi nekaltas, o kaltę ėmė versti mergaitėms, neva ne jis, o jos jį provokavo!
Bet jis juk puikiai žinojo, su kokio amžiaus vaikais susirašinėja. Taigi mums, nukentėjusiųjų tėvams, teisme dar tenka įrodinėti, kad mūsų vaikai nėra kalti.
Priversti žiūrėti vaizdus
Procesai, kuriuose teisiami vaikus išnaudoję seksualiniai nusikaltėliai, būna uždari. Vaikų patirtos kančios, skausmas lieka už uždarų durų.
Ten pat lieka ir tėvų išgyvenimai. Tėvai priversti ne tik klausytis šiurpių parodymų, bet ir stebėti teismo salėse rodomus intymius vaizdus, kuriuose figūruoja jų vaikai.
„Tėvams labai sunku ištverti tokius procesus, ne visi įstengia, todėl neretai posėdžiuose dalyvauja tik jiems atstovaujantys advokatai.
Kokiu tikslu teismo salėje reikia iš naujo peržiūrėti įrašus ir vėl pamatyti, ką kaltinamasis darė su vaikais?
Ar to reikia tam, kad jis dar kartą galėtų pasidžiaugti savo darbais? O gal siekiama dar labiau įskaudinti tėvus?“ – stebėjosi dešimtmetės tėvas.
Iš nukentėjusių nepilnamečių pasakojimų aiškėja, kad jie neretai nenutuokia apie pavojus, kurie tyko virtualiame pasaulyje. O nuvilioti į nuošalias vietas, patyrę seksualinę prievartą vaikai vengia apie tai pranešti tėvams, nes būna įbauginti arba to gėdijasi.
Taip nutiko ir trylikametei Justei (vardas pakeistas), kuri nukentėjo nuo to paties minėto vyriškio, dirbusio banke.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė surado Justės artimuosius. Jie buvo šokiruoti, kai išgirdo, kad prievartautojas yra laisvėje ir tvirkino kitas mergaites.
Visą tyrimą skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ dienraštyje.
