T. V. Raskevičius siūlo leisti spręsti dėl mirusiojo laidojimo ne tik sutuoktiniams, vaikams, bet ir partneriams

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius siūlo Žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatytas teises ir pareigas dėl mirusiojo laidojimo suteikti ir partneriams.

Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 4, 2022, 11:25 AM

„Siekiant, kad partneriai, kurie kuria tarpusavio santykius nesudarę santuokos, galėtų įgyvendinti paskutinę partnerio valią ir pasirūpinti mirusiuoju partneriu, siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatyme teises ir pareigas numatyti ne tik sutuoktiniams, bet ir partneriams“, – sako tokį pasiūlymą Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektui įregistravęs Seimo narys.

Jeigu Seimas pritartų, ne tik mirusiojo sutuoktinis, vaikai ir giminaičiai, bet ir partneris  galėtų būti laidojantis asmuo, galėtų spręsti dėl partnerio palaikų kremavimo, jo nuomonė būtų svarbi, pavyzdžiui, kilus nesutarimams, ar palaikus kremuoti, sprendžiant dėl palaikų ekshumavimo ir kitų su laidojimu ir mirusiojo valios vykdymu susijusių reikalų.

Pasak Seimo nario T. V. Raskevičiaus, šiuo metu Seime vyksta intensyvios politinės diskusijos dėl partnerystės instituto įteisinimo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos.

Parlamentaras pažymi, kad kiti Lietuvos teisės aktai jau dabar numato partneriams ir (ar) sugyventiniams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“.

„2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu“, – sako pasiūlymo autorius T. V. Raskevičius.

Jo teigimu,  Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Siekiant teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimo Lietuvos teisės aktuose, T. V. Raskevičius siūlo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimų projekto papildymus, kurie garantuotų įstatymu suteikiamas teises ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams ir partnerėms.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.