Po kelerių metų – nauja grėsmė? Kariuomenės vadas perspėja, kad turime pasirengti bet kokiems scenarijams

Šiuo metu tiesioginės Rusijos puolimo grėsmės Lietuvai nėra, tačiau po 3-5 metų, kai Rusija atstatys savo kovinius pajėgumus, grėsmė gali kilti vėl – ir dar didesnė, pirmadienį teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Karas Ukrainoje.<br>Telegram nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Telegram nuotr.
Marius Laurinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Marius Laurinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis.<br>V. Skaraičio nuotr.
Darius Antanaitis.<br>V. Skaraičio nuotr.
Karas Ukrainoje. Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje: žuvę rusų kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje: žuvę rusų kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 5, 2022, 5:11 PM, atnaujinta Apr 5, 2022, 8:29 PM

Ekspertai įsitikinę – jeigu režimas nebus visiškai sunaikintas, per kelerius metus atstatys Ukrainoje patirtus nuostolius ir vėl savo tikslų sieks jėga, nepaisydamas, ar puolama valstybė priklauso NATO Aljansui, ar ne.

Kariuomenės vadas: žinome, kam ruoštis

Lietuvos kariuomenės vadas V.Rupšys, paklaustas apie Rusijos tiesioginės karinės agresijos pavojų Lietuvai, teigė, kad reikia atskirti dabartinę grėsmę nuo tos, kuri gali laukti ateityje.

„Jei klausimas yra, ar šiandien, rytoj ar poryt puls, tai aš sakau, kad ne. Sakau, kad ir kitą mėnesį, ir tris mėnesius, ir šešis mėnesius į ateitį tikrai nebus puolimo iš Rusijos.

Bet tolimesnėje perspektyvoje, net vidutinio laikotarpio perspektyvoje – 3-5 metai, mes turime būti pasirengę bet kokiems scenarijams. Manau, kad po patirtos nesėkmės (Ukrainoje – aut.past.), o aš jau taip ją įvardiju, (...) po kažkiek laiko Rusija turbūt vėl bandys atstatyti savo ginkluotąsias pajėgas, savo kovinį pajėgumą.Ta grėsmė niekur nedingusi, gali būti, kad tik paaštrės“, – nurodė V.Rupšys.

„Žiūrint iš mūsų perspektyvos, mums didžiulis privalumas tai, ką dabar matome, kad žinome, kam ruoštis, kokie yra Rusijos pajėgumai, kaip jie gali kariauti, ką jie moka. Ačiū Dievui, kad nuo Japonijos karo, matosi, jie dar nieko neišmoko“, – pridūrė jis.

Atitinka veikimo logiką

Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis portalui lrytas.lt teigė manantis, kad kariuomenės vado V.Rupšio komentaras apie galimas grėsmes Lietuvai yra realistiškas, nes atitinka Rusijos ir jos kariuomenės veikimo logiką.

„Lietuvos kariuomenės vado komentaras, kad Rusijos kariuomenė po penkerių metų galėtų būti pasirengusi agresyviems veiksmams prieš Lietuvą, atitinka Rusijos kariuomenės vystymą arba karo cikliškumą, kai ji kas 5-8 metus po kažkokio karo jau atstatydavo savo kovinius pajėgumus ir puldavo kitą valstybę.

Tai mes galime pastebėti ir Čečėnijoje, ir Sakartvele, ir 2014 metais Ukrainoje, ir dabar, po aštuonerių metų, dar kartą Ukrainoje. Taip pat ir Sirijoje.

Rusija šiuo metu mūšio lauke Ukrainoje patiria labai didelius praradimus, tačiau tam, kad atstatytų savo pajėgumus iš naujo, vėl vyktų prekyba su Rusija ir Rusija gautų ne tik valiutą, bet ir užsienio puslaidininkius, realus laikas gamybai, technikos diegimui yra maždaug 6-8 metai. Tiek pat metų prireiktų atstatyti ir žmogiškuosius praradimus, kuriuos patyrė Rusijos kariuomenė“, – įvardijo D.Antanaitis.

Tankui pagaminti, anot jo, prireiktų maždaug 2-4 metų, naikintuvui ar sraigtasparniui – 5-7 metų.

„Vakarų sankcijos, jeigu nebus nuimtos, tikrai leis tam tikram laikui sulaikyti Rusiją nuo pažangios ginkluotės kūrimo, tačiau vargu ar šios sankcijos sustabdys juos nuo kūrimo tokio pačio technologinio išsivystymo ginklų, kuriuos dabar naudoja Ukrainoje.

Vis dėlto, sankcijos, tolesnis Rusijos sekinimas galėtų atitolinti galimą grėsmę prieš Baltijos valstybes“, – nurodė D.Antanaitis.

Karybos ekspertas abejoja, kad atnaujinta Rusijos kariuomenė galėtų būti modernesnė ir pavojingesnė negu yra dabar.

„Jeigu Vakarų sankcijos toliau galios ir jeigu Kinija nepadės Rusijai, tada jų technologijos nebus modernesnės – jos bus tokio pačio arba net žemesnio lygio negu rusai turi dabar.

Tačiau jie bus pasimokę iš karo Ukrainoje, jie jau turės tą patirtį, net turės tarnaujančius karius, kurie dabar kariauja Ukrainoje. Patirtis – net pavojingiau negu ginklas“, – pabrėžė jis.

Koks dar vieno karo tikslas?

Rusijos pajėgos jau dabar Ukrainoje patiria didžiulių nuostolių. Jeigu Rusija nepajėgi pasiekti savo tikslų Ukrainoje, kodėl ji turėtų užpulti kurią nors kitą valstybę?

D.Antanaitis pabrėžė, kad šiuo metu vykstantis Ukrainos puolimas Rusijos kariuomenei dar nėra nei laimėjimas, nei pralaimėjimas, kadangi karas dar vyksta, o karo metu sąlygos gali pasikeisti bet kurią akimirką.

„Vertinant iš tos perspektyvos, kas vyksta dabar, ir ką oficialiai pasakė V.Putinas bei jo aplinka – jų tikslas yra daugiau negu Ukraina, jų tikslas – 1997 metų jų įsivaizduojama santvarka, o Baltijos valstybės jų galvose neegzistuoja kaip savarankiškos ir laisvos valstybės.

Taip pat rusai savo krauju skinasi kelią į Krymą. Mes turime savo Krymą – turime Karaliaučių, kuris yra ypatingai svarbus rusams tam, kad galėtų valdyti Baltijos jūrą. Kaip Krymas valdo Juodąją jūrą, taip Karaliaučius, arba Kaliningrado sritis, padeda rusams kontroliuoti dalį Baltijos jūros. Todėl rusams Kaliningradas yra strategiškai svarbus“, – nurodė jis.

Net ir narystė NATO neduoda jokių garantijų, kad, siekdama savo tikslų, Rusija nepultų gerokai už ją galingesniam Aljansui priklausančios valstybės.

„Šią akimirką matome, kad ir Ukrainai ne kažin kas padeda. Aišku, padeda ginklais, tačiau kad ukrainiečiai galėtų pilnai išlaisvinti savo teritoriją nuo rusų okupacinių pajėgų, vis dėlto reikia, kad ir kitos valstybės prisijungtų prie Ukrainos kaip sąjungininkės.

Kalbant apie Rusiją, kuri turi kažkokius lūkesčius padaryti sau sausumos kelią į Kaliningradą – negalėčiau vertinti rusų logikos, bet problema ne tai, kad rusai galbūt nugalėtų NATO, nes tai praktiškai neįmanoma. Problema tai, kad rusai neišvengiamai padarytų labai didelę žalą mūsų valstybei, Lenkijai, kitoms Baltijos valstybėms“, – kalbėjo karybos ekspertas.

D.Antanaitis įsitikinęs, kad net ir visiškas rusų kariuomenės sunaikinimas Ukrainoje nesustabdytų Rusijos nuo bandymų ją atstatyti ir toliau puldinėti kitas valstybes.

„Mano asmenine nuomone, net visiškas Rusijos kariuomenės arba jos sausumos, kitų pajėgų sutriuškinimas Ukrainoje nesustabdys Rusijos nuo tolimesnio atstatymo. Vienintelis būdas, kuris galėtų visiškai sustabdyti Rusijos agresyvią politiką ir karus yra tik Rusijos, kaip tokios valstybės, integralumo nebuvimas arba Rusijos kaip valstybės išnykimas iš politinio žemėlapio“, – įsitikinęs jis.

Tik vienas kelias

Politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, kol Kremliaus režimas nebus visiškai sunaikintas, tol jis kels grėsmę Lietuvai – ir ne tik tiesioginės karinės agresijos grėsmę.

„Kol režimas nebus visiškai sunaikintas, tol jis kels grėsmę. Jeigu mes jį tik pusiau sustabdysime, arba jeigu karas baigsis kažkokiomis paliaubomis ir režimas nebus sunaikintas, tai jis tikrai, praėjus kažkuriam laikui, vėl bus toks pats – vėl kažką puls, vėl žudys žmones.

Nebūtinai vėl vyks karas – režimas žmones žudo ir užsiima teroristine veikla jau seniai ir visur, įskaitant ir NATO teritoriją“, – portalui lrytas.lt pabrėžė M.Laurinavičius.

Apžvalgininko teigimu, tik pakeitus dabartinę Rusijos valdžią – ar vidinio perversmo, ar išorinio sužlugdymo būdu, atsirastų galimybė neleisti šiam režimui transformuotis į naują režimą, tačiau visiškai pakeisti Rusiją, anot jo, yra tik vienas kelias.

„Vien V.Putino pakeitimas nieko neišspręs – reikia demontuoti šitą blogį iki pačių šaknų. Maksimalus tikslas – naujas Niurnbergo procesas plačiąja prasme. Be tokio proceso su visa denacifikacija, kas buvo taikyta Vokietijoje, Rusijos pakeisti, mano įsitikinimu, neįmanoma.

Tai yra maksimalus planas, kuris dar ir dabar atrodo gana sunkiai įgyvendinimas, nes tam pirmiausiai reikia visiškai sutriuškinti režimą.

Bet yra ir tarpinių variantų, net ir be Niurnbergo. Jeigu bus politinė valia mažų mažiausiai diktuoti Rusijai sąlygas, kokiu atveju ji gali grįžti į tarptautinės bendruomenės gretas, tada galbūt ir įmanoma kažką padaryti.

Bet jeigu nebus politinės valios sunaikinti režimą iki galo ir paskui prižiūrėti, kad jis neatgimtų, tuomet nieko nebus. Tada ardomosios veiklos, terorizmas ir kitos priešiškos veiklos iš Rusijos pusės nesibaigs niekada“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.