Dėl lietuviško paso – pernai įsigaliojusių pataisų žabangos: gimę iki 1991 metų liko už borto Apie 4000 gyventojų – be jokios pilietybės

Pernai įsigaliojusios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisos, pagal kurias įtvirtintas naujas dvigubos pilietybės įgijimo pagrindas, suskubusiems jomis pasinaudoti privertė kilstelėti antakius. Pasirodo, jos yra nieko vertos visiems asmenims, kurie gimė iki 1991 metų, nes jie nėra pripažįstami Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais šalies pilietybę gimimu.

Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina Lietuvoje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dalia Asanavičiūtė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dalia Asanavičiūtė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dalia Asanavičiūtė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dalia Asanavičiūtė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Apr 7, 2022, 8:03 AM, atnaujinta Apr 7, 2022, 9:28 PM

„Tai yra absurdas. Taip išeina, kad visi lietuviai, gimę iki 1991 metų gruodžio, neturi prigimtinės teisės į pilietybę. Vadinasi, iki tol net mūsų tėvai nebuvo lietuviai. Čia yra kvestionuojama visa lietuvių tapatybė, kuo mes esame gimę“, – portalui lrytas.lt tvirtino su šia problema susidūrusi lietuvė Miglė.

Migracijos departamente išgirdo, kad nepatenka į naujojo įstatymo rėmus

Pernai įsigaliojo Seimo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis nutarta įtvirtinti naują dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindą – Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, kai jis gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Pasak pasiūlymo iniciatorių, pataisomis siekta eliminuoti iki tol galiojusias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams, lyginant su užsienyje gimusiais vaikais.

Anot jų, šiuo pasiūlymu buvo suvienodintos sąlygos išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų bei Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų atžvilgiu.

Tokia galimybe suskubo pasinaudoti JAV daugiau nei 20 metų gyvenęs Miglės vyras. Jis į JAV išvyko būdamas 14 metų, ten įgavo JAV pilietybę ir taip prarado Lietuvos. Prieš pora metų jis grįžo į Lietuvą, gavo nuolatinį leidimą čia gyventi, o sužinojęs apie Pilietybės įstatymo pataisas, nusprendė susigrąžinti ir Lietuvos pilietybę.

Tačiau pusantro mėnesio laukęs vizito į Migracijos departamentą, ten vyras išgirdo, kad jam šios įstatymo pataisos negalioja, nes jis yra gimęs iki 1991 metų, todėl Lietuvos pilietybę yra gavęs ne gimimu.

„Mus informavo, kad 1983 metais gimus Klaipėdoje nebuvo įgyta Lietuvos pilietybė, nes tuo metu Klaipėda nebuvo Lietuva. Palyginkime situaciją su Ukraina. Luhanskas ir Doneckas yra okupuoti, tai dabar visi vaikai, ten gimę vakar, šiandien ar prieš savaitę, bus gimę ne ukrainiečiais, o rusais?“ – klausė Miglė.

Ji tvirtino, kad nė vienas iš jos pažįstamų, gimusių iki 1991 metų, nė karto nebuvo girdėję, jog Lietuvos pilietybė jiems nėra patvirtinta gimimu.

„Čia ne tiek dvigubos pilietybės klausimas, kiek klausimas, kaip traktuoti žmones, negavusius prigimtinės teisės į pilietybę, nors jie gimė Lietuvoje? Kaip iš mūsų gali atimti prigimtinę teisę į pilietybę? Tai kuo mes gimėme? Rusais?“ – stebėjosi moteris.

Pataisos skirtos nepriklausomybės vaikams

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė portalui lrytas.lt patvirtino, kad naujosios įstatymo pataisos dėl jose nurodytos pilietybės įgavimo gimimu sąvokos niekaip negali būti taikomis asmenims, kurie gimė iki 1991 metų, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Ji pasakojo, kad iki šių metų Lietuvoje gimę asmenys neturėjo šalies pilietybės, o ją įgavo tik nuo 1991 metų pasirašydami pasižadėjimą Lietuvos Respublikai. Taigi visų jų pilietybė yra gauta ne gimimu (kai gimimo metu tėvai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai), o išsprendus jų pilietybės klausimą.

„Minėtu atveju, vaiko, gimusio 1983 metais, tėvai atitinkamai turėjo pasirašyti pasižadėjimą Lietuvos Respublikai, o tokio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas buvo spręstas pasikeitus tėvų pilietybei, t.y. ne gimimu“, – situaciją komentavo Migracijos departamentas.

„Taip, atrodo keistai, bet taip yra“, – pridūrė E.Gudzinskaitė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad naujosios Pilietybės įstatymo pataisos yra skirtos vaikams, gimusiems jau po nepriklausomybės atkūrimo.

Tokiu atveju, susidūrus su padėtimi, kokioje atsidūrė Miglės vyras, jau reikalingas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu.

Yra likusių be jokios pilietybės

Paklausta, ar Lietuvoje yra tokių asmenų, kurie po 1991 metų dėl kažkokių priežasčių nepasirašė pasižadėjimo Lietuvos Respublikai ir dabar yra be jokios pilietybės, E.Gudzinskaitė skaičiavo, kad tokių gyventojų mūsų šalyje yra iki 4000.

„Iki šiol paaiškėja, kad tėvai nebuvo pasirašę pasižadėjimo arba sau dokumentus susitvarkė, o vaikui – ne. Tokių nepasirašiusių buvo, jie liko arba Rusijos, Lenkijos ar Latvijos piliečiais, o pavieniai liko ir be pilietybės, pavyzdžiui, tokių reikalų yra su romais.

Yra ir tokių, kurie iki šiol nesusitvarkė dokumentų ir sako, kad mums nereikia tos pilietybės“, – teigė ji.

D.Asanavičiūtė: problema yra žinoma

Prie Pilietybės įstatymo pataisų, kurios pradėtos rengti dar praėjusio Seimo, o priimtos – jau šio, dirbusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė portalui lrytas.lt tvirtino, kad problema jai yra žinoma.

„Žinokite, ne pirmą kartą jau girdžiu apie tokį atvejį. Tiems, kurie gimę sovietmečiu, deja, pilietybę atstatyti galima tik referendumo būdu. Jaučiu tų žmonių skausmą, man pačiai yra labai liūdna ir gaila“, – apgailestavo politikė.

Anot jos, iki 1991 metų gimusių asmenų pilietybės klausimus gali išspręsti tik 2024 metais vyksiantis referendumas dėl dvigubos pilietybės. 2019-aisiais vykusiame referendume šioms Konstitucijos pataisoms pritrūko balsų.

Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina šalyje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis. Kaip kalbėjo D.Asanavičiūtė, referendumui kol kas ruošiamasi tiek, „kiek galima įstatymo rėmuose“.

„Lietuvoje turime tokią keistą situaciją, kad nuo liepos 1 dienos mes neturime referendumo įstatymo. Šiuo metu jokie referendumai negali būti nei skelbiami, nei ruošiami. Dėl to yra toks strigimas.

Mano iniciatyva Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Seimo pirmininkei ir Seimo valdybai pateikė siūlymą, kad nebelauktume ir rinktume darbo grupę, kuri numatytų referendumo formuluotės derinimą ir veiksmų planą. Laukiame Seimo pirmininkės ir valdybos sprendimo, kad galėtume judėti pirmyn“, – dėstė ji.

Primename, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį; yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
  • yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.