„Šitos sankcijos turi ir minusą. Jos yra ilgalaikės. Jeigu asmuo ateina į Maskvos parduotuvę, ką aš dariau iki praėjusio sekmadienio, tai joje produktų pakanka. Vienu metu buvo kažkokia cukraus psichozė, bet ji greitai pasibaigė. Vienintelis dalykas, kad žmonės negali prieiti prie savo sutaupytų valiutų, bet tokių yra 5 proc.
Didžiausias poveikis, manau, yra tai, kad sankcijos veikia psichologiškai, jie jaučia, jog šalis uždara, nėra sporto žaidynių, visos sporto federacijos sustabdė Rusijos dalyvavimą.
Kalbant apie kišenės poveikį, yra kylančios kainos. Manau, ateityje jos įsuks Rusijos ekonomiką į gana neigiamą spiralę. Bet šiuo metu sankcijos nesijaučia“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ konstatavo E.Bajarūnas.
Nuotaikos keičiasi
Buvęs Lietuvos ambasadorius Maskvoje tikina atgal dirbti nebegrįšiantis. Paskutiniųjų savaičių darbą Rusijoje jis apibūdino kaip įtemptą ir gana neįprastą, tačiau, lyginant su atstovavimu Lietuvai Ukrainoje, nepalyginamai ramesnį.
„Kai palygini mūsų, dirbančių Maskvoje, situaciją su dirbančių Kijeve, tikrai mes gyvenome pakankamai ramiai. Be abejonės, jautėsi politinė įtampa ir tai atsiliepė mūsų darbui. Šiomis savaitėmis daugiau laiko praleidau koordinuodamas veiksmus su kolegomis Europos Sąjungoje ir panašiai mąstančiomis demokratinėmis valstybėmis.
Ambasada nenutraukė savo funkcijų. Kaip žinote, šalia politinių, ekonominių funkcijų, kurios susitraukė į pagalbą Lietuvos įmonėms, išeinančioms iš Rusijos, ambasada vykdo ir konsulines funkcijas – tai ir pagalba Lietuvos piliečiams, vizų išdavimas, kurį mes vykdome ribotai, kadangi Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys yra sustabdžiusios Šengeno vizų išdavimą.
Taip pat Lietuva vykdo gana supaprastintą Kaliningrado tranzito programą, kurios mes dar neatšaukėme. Todėl šį karo mėnesį man teko vadovauti ambasadai gal kiek neįprastomis sąlygomis, bet tikrai dirbome, kiek galėjome“, – pažymėjo E.Bajarūnas.
Jis skaičiavo, kad iki šiol Rusiją paliko apie 400 užsienio šalių diplomatų. Šią karą Ukrainoje pradėjusią valstybę palikti buvęs ambasadorius ragino ir visus ten iki šiol likusius lietuvius, nes priešiškumas užsieniečiams, ypač – Vakarų šalių gyventojams – ten auga kasdien.
„Kalbant apie požiūrį į užsieniečius, skirtingai nuo praėjusio rudens, kai aš turėjau galimybę, nors ir ribotai, važinėti po šalį, aplankyti lietuvių bendruomenę Sibire ir t.t., tai paskutinis mėnuo čia buvo apsiribojęs Maskva ir jos centru.
Negaliu pasakyti apie visos Rusijos gyventojų nuotaikas, bet, kiek stebime ir televizijoje apklausas, ir kiek man pačiam teko susidurti, įtampa ir priešiškumas užsieniečiams auga. Tai ir karo, ir propagandos, kuri buvo vykdoma metų metais, pasekmė. Visas priešiškumas galiausiai išsprogo kaip pūlinys.
Neapykanta Vakarams yra pasiekusi apogėjų“, – aiškino E.Bajarūnas.
Ukrainiečiams sunku ištrūkti iš Rusijos
Buvęs ambasadorius Maskvoje pabrėžė, kad itin sunku Rusijoje esantiems ukrainiečiams, kurie čia gyvena nuo pat gimimo arba yra atvykę uždarbiauti.
„Įsivaizduokite, tu esi ukrainietis, prieš tavo šalį vykdomas karas. Be abejonės, pirmas tavo jausmas yra išvykti iš Rusijos. O išvykimo galimybės yra ribotos. Jeigu imtume rytinę Rusijos sieną, tai yra Ukraina, kur yra kariniai veiksmai, tuomet Baltarusija, kuri, kiek žinau, yra ganėtinai apribojusi Ukrainos piliečių išvykimą.
Belieka Baltijos šalys ir Suomija, dėl to į mūsų ambasadą ir, kiek žinau, kitas Vakarų ambasadas yra nemaži srautai besikreipiančių ukrainiečių. Papildomas neigiamas faktorius yra tai, kad Ukraina ir Rusija nutraukė savo diplomatinius santykius, uždarė savo ambasadas, todėl, jeigu tu esi Ukrainos pilietis, tau tiesiog nėra, kur kreiptis“, – aiškino jis.
Į Lietuvą prieš kelias dienas sugrįžęs E.Bajarūnas sakė rekomenduosiantis tiek kolegoms Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje atkreipti dėmesį į Rusijoje užtrigusių ukrainiečių likimą.
„Jeigu aš būčiau ukrainietis, man būtų nejauku šioje valstybėje“, – pridūrė buvęs Lietuvos ambasadorius Maskvoje.
Į apklausų rezultatus ragina žiūrėti atsargiai
Kaip vieną iš priežasčių jis įvardijo nemažos visuomenės dalies palaikymą Rusijos vykdomui karui Ukrainoje. Tiesa, į viešinamų apklausų rezultatus, kuriose matyti, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai prasidėjus karui šoktelėjo į viršų, E.Bajarūnas ragino žiūrėti kritiškai.
„Manau, kad tokioje valstybėje, kaip Rusija, kalbėti apie laisvus tyrimus yra sunku. Įsivaizduokite, jūs esate Rusijos pilietis, jums skambina ir klausia, ar jūs palaikote Putiną. Aišku, kad tu arba neatsakysi, arba atsakysi taip. Apklausos tik iš dalies atspindi nuotaikas.
Didžiausios agentūros kalba apie tuos 70 proc. palaikymo, bet tuo pačiu vėliau patikslinama, kad yra daug atsisakymų. Iš 300 tūkst. skambučių 25 tūkst. atsisako kalbėti. Tai rodo didžiulę žmonių baimę“, – įsitikinęs jis.
