Apie tai jie diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“.
Rusija savo elgesiu nustebino jau anksčiau
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, generolas Arvydas Pocius svarstė, jog ukrainiečiai ir toliau darys viską, kad sulauktų kuo daugiau dėmesio iš Vakarų. Dėl to esą taip pabrėžiama ir ukrainiečių genocido sąvoka.
„Ir manau, kad teisingai daro, nes jie dabar palikti praktiškai vienui vieni. Ta parama – tiek ginkluotė, tiek materialinė, tiek logistinė jiems yra labai reikalinga. Oro erdvės saugumo užtikrinti negalime, manau, kad ir informacinis karas yra labai svarbus, ir atskleisti tą genocidą yra labai teisingas žingsnis, jie tai ir turi daryti. Tegul atsibunda Vakarų pasaulis, tegul priima visus įmanomus ir galbūt neįmanomus sprendimus“, – ragino generolas.
Atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius savo ruožtu pažymėjo, kad teisiškai įrodyti genocidą yra gana sudėtinga, jis palygino ir 1999-ųjų įvykius, kai Serbijai vykdant Kosovo albanų genocidą NATO įsikišo į konfliktą ir bombardavo Belgradą.
„Jeigu žiūrint iš teisinių formuluočių ir dokumentų pusės, genocidui įrodyti reikalinga daug pastangų, daug dokumentų. Teko klausyti buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, kuris lygai tą patį pasakė – sunku genocidą būtų pripažinti arba įrodyti, tačiau nusikaltimų žmogiškumui Hagos dokumentams, be abejo, visi įrodymai ir požymiai yra.
Kiek NATO galėtų įsijungti, sunku pasakyti. Jugoslavijos atveju jie neturėjo branduolinio ginklo. Dėl to, manau, Vakarų valstybės, kurios nelabai sutinka, turiu omenyje Vokietiją, Prancūziją, kurios susilaiko, jos tikriausiai ir turi omenyje branduolinį ginklą, todėl dangsto tuo, kad neeskaluotume situacijos. Nors, aišku, galima surasti pretekstų ar priežasčių apsaugant humanitarinius koridorius, kur NATO galėtų ir iš esmės turėtų įsikišti“, – kalbėjo E.Vosylius.
Jis teigė sutinkantis ir su Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos mintimi, kad daugiau ginklų iš Vakarų valstybių reiškia ir daugiau išgelbėtų gyvybių.
„Šitas karas turi būti laimėtas ant žemės – derybomis ukrainiečiai karo laimėti negali, ir todėl bet koks tiek ginamojo pobūdžio, tiek puolamojo pobūdžio ginklų tiekimas turi būti tęsiamas. Norint, kad sėkmingai vyktų ukrainiečių kontratakos, atakos, jiems reikalingas visas kompleksas ginkluotės, ypač sunkiosios. Reikalinga ugnis, turi būti ir tankai, ir šarvuočiai, ir parama iš oro, ir artilerija. Manau, kad juos būtina ir kuo didesniais kiekiais teikti, ir manau, kad mes tai pamatysim“, – įsitikinęs atsargos pulkininkas.
E.Vosylius dirbo NATO misijoje Maskvoje 2005-2008 metais. Pasak jo, jau tada buvo galima pajausti Rusijos šaltumą NATO atžvilgiu, o vienas dalykas išties nustebino.
„Jeigu kalbant apie darbinius kontaktus, buvo NATO karinė ryšio misija, kurioje dirbo 12 žmonių iš įvairių šalių, mūsų tiesioginis šefas buvo žvaigždžių generolas iš Vokietijos Kurtas Hermanas. Mes kiekvieną mėnesį turėdavome pasitarimą su gynybos ministerijos atstovais, ir tuose posėdžiuose svarstydavome įvairius klausimus, susijusius su NATO ir Rusijos bendradarbiavimu. Bet ką aš norėčiau pasakyti, kad per tuos tris metus visuose susitikimuose iniciatyvos būdavo tik iš NATO pusės, Rusija nei vienos iniciatyvos nepateikė. Tai buvo labai keista ir įdomu stebėti.
Mes kas pusę metų siųsdavome į Briuselį, į NATO karinį komitetą, savo ataskaitas, ir generolas Hermanas darydavo pranešimus. Tai prisimenu, kai jis atvažiavo, kadangi vokiečiai naivūs, jų požiūris į Rusiją buvo pakankamai naivus, sakėme, kad jis dėvi rožinius akinius dėl bendradarbiavimo su Rusija. Aš prisimenu pirmą jo ataskaitą, kuri buvo „rožinė“, bet paskutinė jo ataskaita buvo absoliučiai juoda. Tai tris metus gyvendamas Maskvoje ir pakankamai intensyviai bendraudamas su NATO ambasadų atašė ir rusų generolais, jis susidarė labiau neigiamą nei teigiamą nuomonę dėl bendradarbiavimo.
Deja, kaip matome, Vokietijos vadovybė iki šiol dar naiviai galvoja, kad su Rusija dar įmanoma kažkaip bendradarbiauti“, – dalijosi atsargos pulkininkas.
Lietuvos saugumu neabejoja
A.Pocius savo ruožtu ragino prisiminti ir 2008 metus, kai Rusija užuolė Gruziją. Pasak jo, tuo metu taip pat retas galvojo, kad Rusija galėtų imtis tokių veiksmų.
„Aš tuo metu tarnavau NATO transformacijos vadavietėje JAV, ir mes irgi ten svarstėme ir žiūrėjome, kas čia darosi. Kažkuria prasme NATO vadavietėje rugpjūčio mėnuo toks, sakyčiau, atostogų metas, tai, atvirai sakant, buvo šioks toks pasimetimas – niekas nesitikėjo, nes tas bendradarbiavimo formatas vyko. <...>
Kaip ir mes, Baltijos šalių kariuomenių vadai, visada karinių komitetų metu sakydavome, kad Rusija yra grėsmė, tai kartais mus tiesiog švelniai pavadindavo, kad nebūtume paranojikai, bet realybė ir 2008 metai parodė, kas yra kas. <...> Tokie akcentai kartais suvaidindavo tam tikrą vaidmenį, kai Rusija savo avies kailį ant vilko būdavo užsidėjusi, mes tą visą laiką jautėm“, – kalbėjo Seimo narys.
Paklaustas, kodėl atsakomųjų veiksmų NATO nesiima dabar, kaip tuomet ėmėsi Gruzijoje, jis svarstė, kad šiandien ypač daug lemia prezidentų ryžtas ir sprendimai.
„Be abejo, įtakos turi ir patarėjų ryžtingumas, galbūt situacijos vertinimas. Gal artėjantys rinkimai į JAV Kongresą turi tam tikros įtakos. Supraskime, kad Amerika irgi norėdama turėti Kongrese persvarą, didesnę daugumą, prezidentas irgi galbūt svarsto ir šiuos dalykus, tai to ryžtingumo pritrūksta“, – aiškino A.Pocius.
Ar J.Bidenas galėtų pakartoti Dž.Busho žodžius, kad Lietuvos priešai yra ir Amerikos priešai? Pasak buvusio kariuomenės vado, saugumo sprendimai dėl Lietuvos matomi jau akivaizdžiai.
„Įvardinti Rusijos prezidentą skerdiku ir žudiku aš manau, kad irgi yra stipru. O toliau žiūrėsime, ne tik kokie žodžiai, bet ir veiksmai bus, bet veiksmai yra jaučiami – amerikiečiai priėmė sprendimus stiprinti NATO rytinį flangą, tai mums tai yra ypatingai svarbu, ir čia yra prezidento žodis“, – sakė jis.
E.Vosylius savo ruožtu tikino, kad rytinio NATO flango stiprinimas yra dar tik pradžia.
„Dar 2006 metais sakiau, kad batalionų tikrai nepakaks, kad turi būti mažiausiai brigada. Ir tos brigados Baltijos šalyse, nekalbant apie Lenkiją, kur turi būti žymiai didesni pajėgumai, manau, kad yra tik stiprinimo pradžia. Suprantame, kad vadinamas atgrasymas jau čia nebepadės, turime pereiti prie gynybos, tai turi būti ir daugiau pajėgumų. <...> Tai, kas dabar yra Lietuvoje, be abejo, to nepakanka.
Pasižiūrėsime, kas bus nutarta birželio mėnesį Madride. Manau, kad tiek mūsų kariuomenės vadovybė, tiek ministerija, tiek mūsų diplomatai šia kryptimi labai stipriai dirba“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Dar vienas atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis, kalbėdamas apie Kaliningrado grėsmę Lietuvai, pripažino, kad tam tikrą nerimą šį teritorija kelia, tačiau didelių problemų sukurti ji šiuo metu negalėtų.
„Kaliningradas yra Rusijos dalis, kurią mūsų valstybė yra izoliavusi nuo Rusijos, ir Kaliningardo srityje rusai yra dislokavę nemažas pajėgas, taip pat priešlėktuvines, raketų sistemas. Tai pakankamai stipriai apginkluota teritorija, ir jeigu dar ta grėsmė atsiranda iš Baltarusijos pusės, tai mes atsiduriame tokioje krizinėje ugnyje. Bet aš tikiu, kad NATO planuose tai yra numatyta. <...>
Galiu daryti prielaidą, kad tikrai yra numatyta, kaip tą regioną reikėtų eliminuoti reikalui esant. Kaip kariškis galėčiau pasakyti, kad Kaliningrado teritorija nėra didelė, ji keturis kartus mažesnė už Lietuvą, tai išjungti jos poveikį NATO pajėgoms, jei būtų priimtas sprendimas, neturėtų būti didelė problema.
O šiandien mes žinome, kad rusai kaip visada gąsdina ir grasina, išėjo tokių žinučių iš Rusijos pusės, kad jei lietuviai nori blokuoti transportą, tai iš esmės jie tai priimtų kaip karo iššūkį. Šiandien reikia konsultuotis su NATO partneriais ir priimti vieningus sprendimus“, – aiškino V.Malinionis.
