Imitavo rinkimus – mirksta teismuose

Prieš teisės aktus ėmę pūsti kauniečiai šiuo metu bando teismuose įrodyti, kad teisėtai išrinko vadovus Kauno regiono verslininkus vienijančioje asociacijoje. Tačiau teisės ekspertai neabejoja – tai buvo ne demokratiniai rinkimai, o kandidatų selekcija.

Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Gedimino g. 43 2019-aisiais įsikūrė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų administracija. Po metų prasidėję ginčai teismuose dėl šių rūmų vadovybės – penkių viceprezidentų ir tarybos rinkimų tęsiasi iki šiol.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Audronė Urvelytė

Apr 8, 2022, 11:06 AM

Į verslą vienijančią organizaciją Kaune įslinko įtarimų šmėkla. Prieš porą metų įvykę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – rūmų) vadovų – prezidento, jo pavaduotojų bei tarybos narių rinkimai įvyko ne taip, kaip laukta.

Nuo 2020-ųjų birželį vykusios asamblėjos – visuotinio narių susirinkimo praėjo nemažai laiko, o rinkimų rezultatų teismai vis dar neišnarpliojo.

Rūmai – įtakinga asociacija, vienijanti kone 500 Kauno regiono verslininkų. Jos viceprezidentai ir tarybos nariai priima daug svarbių su rūmų veikla susijusių sprendimų, todėl jų pareigos yra ne tik prestižinės, bet ir atsakingos.

Vis dėlto aiškėja, kad per asamblėją anuomet vykę vadovybės rinkimai galėjo tebūti rinkimų imitacija. Atrodytų, kad tai buvo prezidento rinkimų totalitarinėse valstybėse kopija, nes jų rezultatai buvo numatyti iš anksto, kai visos kandidatūros nebuvo pateiktos balsuoti.

Rūmų nariai nesitikėjo tokio akibrokšto, o teismams pateikti dokumentai liudija šiurkščius rinkimų pažeidimus. Patys verslininkai vis garsiau kalba ir apie tai, kad laikinojoje sostinėje jiems atstovaujantys rūmai pamažu tampa diktatoriška organizacija, kurioje savo nuožiūra tvarkosi jos vadovas, turizmo sektoriuje besidarbuojančios įmonės „Mea familia“ vadovas Zigmantas Dargevičius.

Kandidatūros nebekėlė

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai. 2012–2018 metais šias pareigas ėjo Benjaminas Žemaitis, įmonės „Novameta“ valdybos pirmininkas. Dar porą metų jis išbuvo laikinuoju vadovu – kol buvo paskelbti rūmų prezidento rinkimai. Tačiau juose savo kandidatūros jis nebekėlė.

„Būdamas prezidentu stengiausi rūmuose išsaugoti demokratiją. Tai padaryti nebuvo lengva, bet mums pavykdavo. Dažnai į tarybos posėdžius ateidavau turėdamas savo nuomonę, o išeidavau ją pakeitęs, nes daug diskutuodavome, o kiti savo nuostatas grįsdavo argumentais. Dabar į tarybos posėdžius net nesu kviečiamas.

Būdamas prezidentu stengiausi įdiegti skaidrią rinkimų tvarką. Nepavyko – nespėjau. Prieš 2020-ųjų rinkimus trūko viešumo. Planavau kandidatuoti, bet kai prasidėjo užkulisiniai susitarimai, persigalvojau.

Tąsyk rūmų prezidento ir tarybos rinkimai pasuko Šiaurės Korėjos keliu – jaučiausi juose kaip per kompartijos suvažiavimą sovietmečiu. Buvo giriamasi ne pačių atliktais darbais, o prezidentas išrinktas be konkurencijos – į šį postą tebuvo vienas kandidatas“, – apie poros metų senumo įvykius pasakojo B.Žemaitis.

Pasak jo, nors tuomsyk į rūmų tarybą kandidatavo apie 20 žmonių, dalies jų pavardės taip ir nenuskambėjo skelbiant balsavimą. „Tai buvo ne kas kita, o nusižengi- mas demokratijos principams“, – neabejojo verslininkas.

Pats atrinko kandidatus

Renkant Kauno verslininkus vienijančios organizacijos savivaldą – rūmų tarybą bei prezidento pavaduotojus asamblėjai pirmininkavo prezidentu jau išrinktas Z.Dargevičius: kitai kadencijai turėjo būti išrinkti 5 viceprezidentai ir 14 tarybos narių.

Į viceprezidentų postus pretendavo 9 kandidatai, į tarybą – apie 20 asmenų, taigi kandidatų buvo gerokai daugiau nei pačių postų.

Rūmų administracija gavo ir patikrino kandidatų į viceprezidentus ir tarybos narius paraiškas, sudarė kandidatų sąrašus. Baigdama savo kadenciją taryba patvirtino kandidatų į viceprezidentus sąrašą generalinei asamblėjai. Tačiau rinkimų eiga pasuko kitu keliu ir jie neįvyko taip, kad juos būtų galima laikyti demokratiškais. Tai liudija ir pačios asamblėjos protokolas.

Pirmininkaudamas asamblėjai Z.Dargevičius atliko savitą kandidatų selekciją – balsuoti pateikė tik tuos, kuriuos pats parinko, bet ne visus kandidatus, kuriuos buvo pateikusi administracija.

Taip renkant viceprezidentus buvo pateiktos penkios kandidatūros – tiek pat kiek ir postų. Dar keturi kandidatai liko už borto – už juos nė nebuvo balsuojama.

Tas pat nutiko renkant ir tarybos narius – prezidentas balsuoti pateikė 14 kandidatų į 14 pozicijų taryboje. Taip buvo pašalinta galimybė kandidatavusiems į tarybą rūmų nariams varžytis rinkimuose. Tad realiai asamblėjoje vyko ne viceprezidentų ir tarybos narių rinkimai, bet balsavimu buvo pritarta Z.Dargevičiaus atrinktiems kandidatams.

Asamblėjos protokole užfiksuota, kaip Z.Dargevičius jos dalyviams aiškino, kad jeigu jo pasiūlyti kandidatai nesulauks susirinkimo dalyvių pritarimo, jis pasiūlys kitus kandidatus.

Pateikė teismui ieškinį

Vis dėlto prisidengus tam tikrų teisės aktų spragomis per rinkimus taip ir nebuvo paaiškinta, kiekgi asmenų liko „rezerve“, kas jie tokie ir kaip apskritai reikėtų išreikšti nepritarimą Z.Dargevičiaus pasiūlytiems kandidatams. Tad asamblėjos dalyviai pritarė jiems visiems ir taip išrinko penkis Z.Dargevičiaus padėjėjus bei tarybą.

Vienas iš kandidatų į viceprezidentus ir tarybos narius verslininkas, įmonės SDG vadovas Eduardas Jasas šioje rinkimų imitacijoje įžvelgė realią grėsmę organizacijos demokratijai.

Jis kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinės asamblėjos sprendimus.

Byla buvo iškelta ginant demokratiją ir žmonių teisę dalyvauti rinkimuose tiek balsuojant, tiek kandidatuojant.

Daugiau nei metus nagrinėjęs bylą Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad rinkimai nebuvo vykdomi tinkamai.

Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad dauguma asamblėjos dalyvių pritarė Z.Dargevičiaus atrinktoms kandidatūroms, nors ir buvo pažeistos procedūros, E.Jaso ieškinį atmetė.

Neabejodamas, kad tokia balsavimo procedūra nesuderinama su rūmų įstatais ir kitais teisės aktais, E.Jasas apeliacinį skundą pateikė Kauno apygardos teismui. Pastarasis skundą nagrinės artimiausiu metu.

Ekspertai – pakraupę

Dėl tokio rinkimų farso galvas kraipo ne tik advokatai, bet ir teisininkų akademinės bendruomenės atstovai.

„Tarybą bei vicepirmininkus renka visuotinis rūmų narių susirinkimas. Kandidatuoti gali kiekvienas šios verslininkus vienijančios organizacijos narys, kuris tik atitinka nustatytus reikalavimus.

Nei rūmų įstatai, nei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas – jokie teisės aktai nenumato galimybės rūmų prezidentui atsirinkti jam vienam priimtinus kandidatus. Tačiau būtent taip pasielgta pažeidžiant visų kandidatų lygybę.

Kaip gali vienas žmogus imti ir nuspręsti, kad vieno ar kito asmens taryboje nebus? Tai – absurdas“, – patikino teisės ekspertas, profesorius Vytautas Nekrošius.

Jo pateikta teisinė išvada vienareikšmiška – Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinės asamblėjos viceprezidentų ir tarybos narių rinkimų procedūra buvo netinkama, o rinkimai pažeidė teisės aktus.

Advokatai – už rūmų pinigus?

Pasigedęs skaidrumo rinkimuose, SDG įmonės vadovas E.Jasas į teismą be rūmų padavė ir patį jų prezidentą Z.Dargevičių, kaip fizinį asmenį. Jis, kaip ir jo vadovaujami rūmai – juridinis asmuo, pasisamdė tuos pačius advokatus iš vienos žinomiausios Lietuvoje advokatų kontoros. Tad ginčą prieš jį – apmoka rūmai, kuriuos finansuoja jų nariai.

Z.Dargevičiaus atsakymai teismui – vos kelių sakinių, tuo metu rūmų – įspūdingi, parengti pasitelkus garsių teisininkų elitą.

„Lietuvos rytas“ paklausė Z.Dargevičiaus, kas nutiko – kodėl per asamblėją, renkant viceprezidentus bei tarybą, balsuoti nebuvo pateiktas visas kandidatų sąrašas.

„Visi kandidatai buvo pateikti. Vyko balsavimas – viskas vyko teisingai“, – patikino Z.Dargevičius.

Tačiau ginčai teismuose vyksta jau dvejus metus – žmonės skundžiasi nedemokratiškais rinkimais.

„Ne žmonės skundžiasi, bet vienas žmogus. Jis yra vienintelis, kuris ir kitose bylose figūruoja. Pirmosios instancijos teismą rūmai laimėjo, tad nėra nė apie ką rašyti. Neturiu ko daugiau komentuoti“, – atsakė Z.Dargevičius.

Įtarimai neskaidria veikla

Iki šiol svarstoma, kodėl Z.Dargevičius siekė užsitikrinti vienvaldystę ir absoliučią Kauno verslininkus vienijančios organizacijos kontrolę. Rūmų senbuviai neslepia, kad tai galėjo būti susiję su keliomis priežastimis.

Viena jų – siekis išvengti bet kokios kritikos ir turėti greta savęs tik lojalius asmenis ir taip kontroliuoti vieną didžiausių verslo organizacijų. Antra priežastis galbūt susijusi su pastatu, kuriame įkurta Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų būstinė.

Per 2019-ųjų spalį vykusį aukcioną rūmai įsigijo buvusias Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto patalpas Senamiestyje.

B.Žemaitis sakė, kad rūmai kelis dešimtmečius sėdėjo „pogrindyje“ – cokoliniame viešosios bibliotekos aukšte.

„Dvejus metus ieškojome patalpų, kol jas radome.

Universitetas mažino savo nekilnojamojo turto dalį, ir mes ją nupirkome aukciono būdu. Bet prieš tai reikėjo įtikinti rūmų tarybą – reikėjo visų jos narių pritarimo, kad patalpų reikia, o nuomonių juk buvo įvairių“, – apie tai, kas vyko prieš trejus metus, paaiškino B.Žemaitis. 

Visą pinigų naudojimo tvarką numato teisės aktai

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė

„Asociacijų gautas finansavimas iš valstybės, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos paramos fondų ar kaip parama, tikslinės lėšos, materialinė pagalba iš fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant ir iš asociacijos narių gautas įmokas (nario mokestis), nėra priskiriamas pajamoms ir turi būti naudojamas asociacijos įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.

Remiantis Asociacijų įstatymu, asociacijai leidžiama valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus.

Gautus pinigus kaip paramą ar kitus negrąžintinai gautus pinigus (pavyzdžiui, nario mokestį) galima naudoti davusio asmens nurodytiems tikslams, tačiau pastarieji privalo atitikti asociacijos įstatuose nustatytus tikslus.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau minėtas nuostatas, asociacija negali gautų nario įmokų naudoti kitiems tikslams, nei numatyta asociacijos įstatuose.“

Pramonės ir amatų rūmai – įtakinga organizacija

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra bene įtakingiausia verslo asociacija Lietuvoje. Rūmai rengia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms ūkio plėtros klausimais, inicijuoja teisės aktų pakeitimų rengimą, teisės aktų nustatyta tvarka išduoda dokumentus, skirtus prekėms laikinai įvežti, prekių kilmės sertifikatus, numeruoja ir koduoja prekes, steigia ir tvarko verslo (prekybos) registrą, teikia informaciją apie užsienio bendrovių verslo pasiūlymus ir kitokią.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.