Po civilių gyventojų žudynių Bučoje ir tęsiantis Rusijos kariuomenės invazijai į Ukrainą Lietuva priėmė sprendimą iš Maskvos atšaukti savo ambasadorių.
– Ar Lietuvos gyventojams jūs rekomenduotumėte susilaikyti nuo kelionių į Rusiją? – „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Nauja diena“ buvo paklausta šią savaitę į Vilnių grįžusio E.Bajarūno.
– Tokias rekomendacijas jau yra pateikusi mūsų Užsienio reikalų ministerija.
Rusijoje, aišku, mūsų piliečiams nėra tokios grėsmės, kokia yra Ukrainoje, bet įtampa auga.
Ji susijusi su priešiškumu užsieniečiams, taip pat ir su galimu nepritekliumi, kuris gali išprovokuoti neramumus.
Tiek įvairios apklausos, tiek televizijų reportažai atskleidžia, kad priešiškumas užsieniečiams didėja. Priešiškumas ir neapykanta Vakarams, kurie pasitelkiant propagandą žmonėms buvo brukami metų metus, pastaruoju metu sprogo kaip pūlinys.
Galiu tik spėti, kaip dabar jaučiasi Rusijoje gyvenantys ukrainiečiai.
Matant rusų apklausas, kurios rodo didžiulį pritarimą Vladimirui Putinui ir karo veiksmams, turbūt jiems nėra paprasta.
Deja, Rusijoje vyrauja filosofija, kad Ukraina nėra valstybė, o ukrainiečiai – dirbtinai sukurta tauta. Ši filosofija dabar ypač gaji – jeigu būčiau ukrainietis, man Rusijoje būtų nejauku.
– Pirmomis karo dienomis, kurios nebuvo sėkmingos Rusijos kariams ir jie Ukrainoje buvo sutikti toli gražu ne kaip išvaduotojai, tikėtasi, kad rusams atsivers akys. Bet įvyko priešingai – apklausos rodo, kad palaikymas V.Putinui tik didėja. Kaip tai paaiškintumėte?
– Nežinau, kiek tiksliai apklausos atspindi Rusijos žmonių nuotaikas. Net pačios agentūros nurodo, kad labai didelė dalis žmonių iš viso vengia atsakyti į klausimus. Tai rodo, kokia didelė baimė.
Bet pokalbiai su politologais, žurnalistais patvirtina, kad šiuo metu Rusijoje vis dėlto yra didžiulė palaikymo banga tam, kas vyksta Ukrainoje. Gal taip yra todėl, kad vykstant karui, kurį jie vadina specialiąja operacija, kyla noras vienytis aplink savo vadą?
Dauguma rusų naujienas sužino iš televizijos. Pamačius jų laidas nesunku suprasti, kodėl žmonės Rusijoje Ukrainos įvykius mato ir vertina kitaip nei mes.
Aš pats jau dvejus metus stebėjau tuos politinius šou, kuriuose Ukrainai skiriama beveik 95 proc. laiko, ir kai tau metų metus į galvą kalama ta pati mintis apie fašistus ir nacionalistus, nesistebiu, kad žmonės tuo patiki.
– Nors Vakarų šalys plečia sankcijas Rusijai, griežtina jas, bet atrodo, kad jos neveikia taip, kaip tikėtasi. Kodėl?
– Jos iš tiesų yra trimis keturiais lygiais aukštesnės nei tos, kurios Rusijai buvo taikomos po Krymo aneksijos. Bet jos turi trūkumą – galimas jų poveikis ilgalaikis.
O užėjęs į Maskvos parduotuvę – tai aš irgi dariau iki praėjusio sekmadienio – gali rasti pakankamai produktų. Vienu metu buvo kažkokia psichozė dėl cukraus, bet ji irgi greitai baigėsi.
Kol kas bene vienintelis ryškus nepatogumas yra tas, kad rusai negali išgryninti jų banko sąskaitose turimos valiutos. Bet tokių žmonių, kuriems tai aktualu, yra tik penki procentai.
Aišku, psichologiškai rusai jaučia vis didėjančią šalies izoliaciją, bet svarbu, kad sankcijos kirstų per kišenę.
Jei taip atsitiks, Rusijos ekonomika įsisuks į neigiamą spiralę. Bet šiandien sankcijų nejaučiama.
– Visą laiką buvo sakoma, kad Rusiją sunku suvokti protu. Turbūt dar sunkiau ją suvokti dabar, po įvykių Bučoje.
– Manau, didžiausia Rusijos problema yra ta, kad šios šalies ateitis kuriama žiūrint į istoriją, praeitį.
Man atrodo, kad orientuodamasi į Antrąjį pasaulinį karą ji kuria ne ateitį, o praeitį.
Ji tampa šalimi, kuri nežiūri į priekį ir neturi vystymosi perspektyvos.
Dėl to labai gaila, nes Rusijoje yra puikių žmonių, daug išteklių. Rusija turi puikių mokslininkų ir kultūros žmonių, bet viskas nuėjo į paraštes.
– Kas turi atsitikti, kad Rusija ir jos lyderis sustotų, imtų žvalgytis į ateitį, o ne į praeitį, ir išsikapstytų iš paraščių, į kurias save įstūmė?
– Kada nors tai įvyks, bet nemanau, kad greitai.
Greitų receptų nematau. Mums, Vakarams, vis dėlto reikės kažkaip bandyti pasiekti rusus. Ne per vakarietišką propagandą, kaip sako rusai, bet tiesos žodžiu.
