Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Europos gidas“ diskutavo Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius bei buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Pabrėžia ryžto stoką
P.Auštrevičius svarstė, jog Ukrainos siekis kuo greičiau tapti Europos Sąjungos nare yra visiškai logiškas, tačiau karo kamuojama šalis iki šiol susiduria su politinėmis kliūtimis.
„Ypatingai pastaruosius 8 metus ir po asociacijos sutarties pasirašymo, kas, beje, yra labai svarbi sutartis bet kuriai valstybei su Europos Sąjunga. Tai nėra eilinė sutartis, kurią valstybė pasirašo. Jokiu būdu. Tos sutarties preambulėje parašyta, kad Ukrainai pripažįstama europinė perspektyva, kuri, beje, labai sunkiai dabar atsikartoja bet kokiuose kituose dokumentuose.
Aš tik priminsiu, kad, pavyzdžiui, praėjusiais metais, kai buvo Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos komitetas, arba, sakykime, aukščiausias susitikimų organas, kuris prižiūri tos sutarties įgyvendinimą, Europos Sąjungos kai kurios valstybės, ir, manau, politikai, tiesiog nenorėjo atkartoti to, kas parašyta asociacijos sutartyje, būtent europinė perspektyva. Vyko didžiulė kova, ir, galų gale, Ukraina negalėjo pasiekti, kad ji būtų pakartota.
Ką tai rodo? Kad Ukrainai yra suteikta europinė perspektyva, bet jos kelyje į pilnateisę narystę Europos Sąjungoje arba bent jau į pripažinimą kandidate yra daug tarpinių kliūčių, ir pirmiausia tai yra politinės kliūtys, politikų nepritarimas, kad Ukraina jau dabar gali būti traktuojama kaip kandidatė, ateičiai paliekant jos stojimo procesą, kad prasidėtų rimti paruošiamieji darbai ir jos statusas gerokai ūgteltų“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Pasak jo, tokia ryžto stoka europiečiams yra „šokiruojančiai nemaloni“.
„Nėra pilno pritarimo Ukrainai, kas jai būtų labai stipri politinė paspara ir, žinoma, žmonėms, Ukrainos gynėjams tai būtų motyvacija ir labai laukiama žinia. Ir turime situaciją, kai dėl politinių neapsisprendimų Europos viduje negalima pasakyti Ukrainai, kad jūs esate mūsų dalis, ir anksčiau ar vėliau jūs sėdėsite prie vieno stalo“, – pridūrė europarlamentaras.
Buvęs užsienio reikalų ministras A.Valionis svarstė, kad Europos Sąjunga ganėtinai sunkiai integravo ir „prarijo“ naująsias valstybes nares, todėl gali būti, kad bijoma panašaus scenarijaus ir su Ukraina.
„Kandidato statuso suteikimas šalia asociacijos sutarties yra žingsnis į priekį, ir galėtų Ukrainai kaip formali, gyvesnė, aštresnė perspektyva šiuo metu būti duotas. Mes visi atsimename, kad pagal ekonomikos sferas, Kopenhagos kriterijus, kurie apsprendžia poreikį demokratijai ir rinkos ekonomikai, pagal visus tuos parametrus Ukraina turėtų ilgesnį ar trumpesnį, kartu su atstatymu valstybės, kuri dabar sugriauta, procesą, integruojantis ir stojant į ES. Manyčiau, kad šitos baimės yra nepagrįstos, laikinos, ir mes turime toliau naudoti tuos palyginimus ir argumentus.
Jeigu prisiminsime tuos du ultimatumus, kurie buvo pateikti Rusijos NATO ir ES praėjusių metų gruodžio 17 dieną, pirma dalis, kuri tuose dokumentuose įrašyta – Ukrainos klausimas – Ukrainos puolimas jau vyksta, ir, matyt, Ukraina savo aštriu pasipriešinimu ir rimta kova nustebinusi ir Rusiją, ir visą pasaulį, sustabdė Rusiją nuo galbūt antros dalies to plano vykdymo – bandymo kaip nors pretenduoti, galvojant, kad europiečiai išsiblaškę ir bevaliai, į antrą to plano dalį – stumti NATO linijas iki 1997 metų ribos.
Tai turbūt ukrainiečiai iš tikrųjų nusipelnė kandidato statuso, bet tai nereiškia, kad jie labai greitai taps nariais“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.
Pasak P.Auštrevičiaus, Europos Sąjunga save deklaruoja kaip geopolitinį vienetą, kuris turi mąstyti geostrategiškai, tačiau to šiuo metu tikrai trūksta. Jis nusivylęs ir kovo mėnesį įvykusiu Europos Vadovų Tarybos susitikimu.
„ES turi matyti, kas vyksta šiuo metu apskritai Europoje ir Europos kaimynystėje, o tai būtent yra autoritarizmo ir totalitarizmo atgimimas, stiprėjimas. Karas prieš mūsų partnerį žiauriausiu būdu turėtų prikelti būtent tuos strateginius politinius instinktus Europoje.
Čia turbūt ir buvo padaryta didžiausia klaida kovo mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikime, kai apie Ukrainos kandidatės statusą buvo kalbama murmant. Nežinau, ar žmonės net suprato, kas buvo padaryta ir pasakyta. Reikėjo labai aiškaus signalo, derybas atidedant į ateitį, bet pasakant, kad Ukraina yra mūsų gyvensenos dalis, ir mes su ja pradėsime derybas. Kelių aiškių žodžių. Deja, aš jų neišgirdau. Galbūt ne viską ir Lietuva yra padariusi šiuo atžvilgiu“, – pripažino Europos Parlamento narys.
A.Valionis savo ruožtu teigė pritariantis minčiai, kad taip trypčiodama Europa iš esmės padeda Rusijai vykdyti reikalavimą Ukrainai tapti neutralia tiek NATO, tiek ES atžvilgiu.
„Tas neryžtingumas labai kenkia ir Europai, ir ypač kariaujančiai Ukrainai. Rusija tuo silpnumu ir naudojasi“, – konstatavo jis.
Įvertino ir Lietuvos kelią į Europos Sąjungą
Paprašytas prisiminti, kada ir kaip prasidėjo pačios Lietuvos kelias į Europos Sąjungą, A.Valionis pažymėjo, kad pirmieji kontaktai vyko vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir šios linijos ji siekė visą likusį laiką.
„Po nepriklausomybės atgavimo prasidėjo pirmieji kontaktai, kurie virto laisvos prekybos sutartimi, vėliau ta pačia asociacijos sutartimi, o derybos buvo paskelbtos Helsinkyje 1999-ųjų gruodžio mėnesį. Berods vasario mėnesį, 2000-aisiais, įvyko pirmasis derybų turas. <...> Lenkija ir kai kurie kiti partneriai derybas pradėjo keliais metais anksčiau, bet Lietuva ir visi naujieji nariai, kurie kartu su mumis 2000-aisiais iš esmės pradėjo derybas, jie visi sėkmingai pasitempė ir 2002 metų gruodžio mėnesį mes konstatavome, kad susiderėjome dėl visų sąlygų. 2004 metų pavasarį tapome jau tikraisiais nariais.
Buvo nuoseklus mūsų ėjimas, nesiblašymas, ir turėčiau pagirti, kad visų politinių partijų Lietuvoje sutarimas, bendras saugumo ir europinės integracijos suvokimas viršijo ir pranoko bet kokius vidaus politinius konfliktus ar konkurenciją. Tai valio, nes mes vieningai to siekėme, nesiblaškėm ir pasiekėm“, – dėstė A.Valionis.
P.Auštrevičius savo ruožtu pritarė, kad Lietuvos sėkmės pavyzdys yra įkvepiantis ir tą pačią Ukrainą.
„Būkime atviri: iš tų penkiolikos SSRS buvusių vadinamų lygiateisių sesių tik trys sesutės yra Vakaruose – demokratiškos, garantuotos dėl savo saugumo ir gerovės. Dvylika taip ir blaškosi, tarp jų – ir Ukraina. Reikia suprasti labai aiškiai – mūsų pirmas žingsnis į Europos Sąjungą buvo Kovo 11-osios aktas, kuris deklaravo, kad mes grįžtame į demokratinių Vakarų valstybių draugiją.
Po to sekė visi mūsų žingsniai, ir štai tie 14 metų nuo 1990-ųjų įvairiais istoriniais laikotarpiais, įvairios politinės jėgos, prezidentai nenustojamai deklaravo mūsų siekį būti ir ES, ir NATO, turėti gerus santykius su kaimynais, ir mums tai puikiai pavyko. Mes įtvirtinome Konstitucijoje mūsų siekius, ką, beje, pastaraisiais metais padarė ir Ukraina. Šaunuoliai, bet pažiūrėkite – jiems reikėjo 20 metų ir daugiau metų, kol jie tai suprato“, – svarstė europarlamentaras.
Jis aiškino, jog Ukrainos kelias yra ganėtinai vingiuotas, ir savo laiku gavusi galimybę ji ja nepasinaudojo.
„Jie tikėjo savo kažkokiu išskirtiniu statusu, gal dėl dydžio, gal dėl tarybinės nomenklatūros, kuri įsitvirtino valdžioje. Nebuvo naujos kartos, kartu ir valstybės tarnautojų, buvo daug sovietinio požiūrio.
Ką darė Lietuva ir ko nedarė Ukraina du dešimtmečius – mes kūrėme valstybę Lietuvą, jos įstatymus, imdami geriausius ES pavyzdžius. Ukraina pavėlavo tą padaryti. Čia ir yra ta istorinė galimybė, istorijos langas. Mes puikiai pasinaudojome tuo mums sunkiai prasivėrusiu istoriniu langu, nors mums reikėjo daugiau pastangų nei Lenkijai, mums reikėjo dar daugiau brautis prie to lango, bet mes tą padarėme labai susitelkę ir nuolat tai deklaruodami ir darydami. Nes reikia ir įrodyti savo ketinimų realumą.
Lietuvos pavyzdys yra puikus, įkvepiantis pavyzdys ir Ukrainai, ir kitoms valstybėms, kurios to siekia“, – pabrėžė A.Auštrevičius.
