„Belieka laukti dar šiurpesnių nei iki šiol karo Ukrainoje dalykų, o gal tiesiog ir to, kad Vakarus pastūmės koks nors to karo išsiliejimas per kraštus iš Ukrainos į aplinkines valstybes. Ne tik į Lenkiją, bet ir į pačius Vakarus.
Jeigu tai palies juos tiesiogiai, gali atsirasti ir tokia strateginė nuostata“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ tvirtino V.Bruveris.
Reaguotų kitaip, jei karą pajustų patys
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad drauge su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu keliauja į Ukrainos sostinę Kijevą. Žurnalistas tokį žingsnį vadina „pagirtinu ir pasigerėtinu“, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia, kas seks po to.
„Tai yra svarbi aukščiausių Vakarų politikų paramos Ukrainai demonstracija, parodymas, kad politinė valia toliau remti Ukrainą, kariauti prieš Rusiją, padedant Ukrainai ginklais, o Rusiją smaugiant sankcijomis, nesenka. Tikėkimės, kad tai neapsiribos tik demonstracijomis, simboliniais žingsniais ir gestais, o virs praktiniais konkrečiais rezultatais“, – lūkestį išsakė jis.
Anot V.Bruverio, dalies Vakarų valstybių pasyvumas rimčiau prisidėti prie paramos su Rusija kariaujančiai Ukrainai greičiausiai atsiranda ir iš to, kad jos pačios nėra tiesiogiai paliestos karo baisumo.
„Taip surėdyta žmogaus prigimtis – vienaip žmonės reaguoja į karą, šiurpumus ir žiaurumus, kai juos tai paliečia tiesiogiai, kai jie tai mato ar patiria“, – aiškino pašnekovas.
Dėl to, jo teigimu, net ir Kremliaus režimui taikomos sankcijos įvedinėjamos palengva, etapas po etapo, situacijai vis dramatiškėjant.
„Dažniausiai pasikeitimai, vis daugiau politinės valios iš Vakarų ir ne tik iš Vakarų valstybių matomi po kokių nors vis šiurpesnių, dar šiurpesnių nei iki šiol Ukrainos karo posūkių. Taip ir šiuo atveju buvo po Bučos, Irpinės, Hostomelio, Borodiankos paaiškėjusių žudynių mastų“, – atkreipė dėmesį žurnalistas.
Bijo dar žiauresnio?
Kaip kalbėjo V.Bruveris, didžiajai daliai Vakarų visuomenių jau seniai aišku, kad remti Ukrainą ir spausti Rusiją sankcijomis reikia dar intensyviau, tačiau „čia atsiremiame į politikus, politinius ir ekonominius elitus, kurie visada eina savo visuomenėms iš paskos“ ir imasi veiksmų tik labiau paveikti tų visuomenių spaudimo.
„Čia dar ciniškai galvojama ir teisinamasi, kad vis tiek karas bus ilgas, kruvinas, užsitęs, Rusija jame įklimps. Bet Rusijos režimas artimiausiu metu nesikeis, todėl kažkokius kontaktus ar bendravimą su Rusijos režimu reikia išlaikyti, neįvaryti jo į kampą ir atrišti jam rankas, galutinai nutraukiant su juo bet kokius ekonominius ir praktinius santykius.
Taigi tokia logika, kuriai aš pats iš principo nepritariu, vis dar egzistuoja dalyje Vakarų viršūnių“, – aiškino jis.
Žurnalistas taip pat pabrėžė, kad tarp Vakarų lyderių kol kas nėra ir vieningo sutarimo, ar V.Putino viešpatavimui Rusijoje turi ateiti galas. Baiminamasi, kad jį pakeisti gali dar žiauresnis vadovas.
„Vėl yra pagarsėję tie balsai, kurie sako, kad, nepaisant visko, režimo griūtis ir tai, kas gali ateiti po tos griūties į V.Putino vietą, gali būti baisiau, nei mes matome dabar“, – teigė V.Bruveris.
