„Jeigu tikrai kalbame apie artimiausią ateitį, tai tikrai reikia padėti Ukrainai atsilaikyti. Ir tai įmanoma padaryti tik teikiant labai aiškią karinę pagalbą ir ne šiaip abstrakčiai, bet tokią kokios Ukraina labiausiai stokoja. Visa tai neįmanoma be finansų, todėl aš labai pasisakau, kad finansiniai instrumentai, leidžiantys mobilizuoti išteklius šiandieną yra taip pat nepaprastai svarbūs“, – teigė antradienį Lenkijoje vizituojantis G. Nausėda.
Tuo tarpu ilgesniuoju laikotarpiu prezidentas patikino tikintis sankcijų Rusijai galia. Visgi, pasak jo, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai galėtų būti gerokai efektyvesnės, jeigu būtų sugriežtintos.
„Jos galėtų pademonstruoti dar didesnį efektyvumą, jeigu jos būtų griežtesnės ir nebūtų tas nuolatinis judėjimas po mažą žingsnelį į priekį. Mums reikia daryti didelius žingsnius, kadangi laikas nelaukia, Ukraina susiduria su naujomis Rusijos atakomis, jėgos sukoncentruojamos kitose vietose, keičiama strategija ir taktika, tai nėra paprasta žiūrėti, kaip kenčia ne tik karai, bet ir paprasti žmonės“, – sakė šalies vadovas.
„Tai yra tragedija ir kuo greičiau tai baigsis, tuo (greičiau – ELTA) mes galėsime pasakyti padarę gerą darbą ir prisidėję prie kilnių dalykų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda antradienį su darbo vizitu lankėsi Lenkijoje, kur su Lenkijos, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimą.
„Karinės paramos Ukrainai reikia nedelsiant“
Kalbėdamas su regiono partneriais G.Nausėda teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje turės ilgalaikių pasekmių saugumo situacijai ir architektūrai regione. Prezidentas akcentavo, kad būtina peržiūrėti esamus NATO gynybos planus, atsižvelgiant į išaugusią Rusijos grėsmę, toliau didinti sąjungininkų pajėgas regione ir užtikrinti, kad būtų pereita nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos.
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos užsienio reikalų ministrė aptarė paramos Ukrainai klausimus. Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia parama Ukrainai yra karinė. Ją, pasak prezidento, reikia teikti nedelsiant, nes laikas yra lemiamas veiksnys. Prezidentas pabrėžė, kad būtent Baltijos šalys ir Lenkija geriausiai supranta, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje ir turi imtis lyderystės telkiant paramą Ukrainai.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovai taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės klausimus. G. Nausėda teigė, kad Europos šalys turi unikalią galimybę atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir privalo nedelsdamos pradėti energetinę transformaciją.
„Nedovanotina ir toliau pirkti rusišką naftą ir dujas, kai žinome, jog iš šių pinigų Kremlius finansuoja žudynes Ukrainoje. Tai nėra ekonomikos išsaugojimo klausimas, tai yra gyvybių išsaugojimo klausimas. Diversifikuodami energijos tiekimo šaltinius nustosime būti Kremliaus režimo energetiniais įkaitais, turėsime saugesnę ir patikimesnę energetikos sistemą, taip pat padėsime Ukrainai stabdyti agresorių“, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos užsienio reikalų ministrė sutarė ir toliau aktyviai pasisakyti už spartesnę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir raginti jos institucijas greitinti biurokratines procedūras dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.
