Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį nuotoliniu būdu kreipėsi į Lietuvos Seimą, priminė Rusijos karių nusikaltimus ir galimas Rusijos grėsmes kitoms valstybėms.
„Kiekvienas, kas klausė įdėmiai kalbą, ir matė tiek prezidento V.Zalenskio emociją, tiek ir girdėjo dalykus, apie kuriuos jis kalba, dalykus, kuriuos tikrai sunku girdėti – apie prievartavimus, žudynes, nekaltas Ukrainos aukas... Sunku šiuos žodžius girdėti.
Gerai, kad prezidentas turėjo galimybę kreiptis į mūsų Seimą, į mūsų tautą, ir visi mes girdėjome jo žodžius ir padėką už Lietuvos palaikymą, bet kartu ir nerimą dėl to, ar Europa bus pakankamai stipri, kad ir toliau nuosekliai taikytų sankcijas, kad nepaliktų spragų ir neleistų Rusijai išsisukti nuo atpildo už nusikaltimus, kuriuos ji daro“, – po V.Zelenskio kalbos sakė Seimo pirmininkė.
Po V. Zelenskio kreipimosi į Seimą V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė rezoliucijos svarbą: siunčia kelias žinutes
Ukrainos prezidentas savo kalbos metu pabrėžė, kad Rusija turi nustoti turėti galimybę terorizuoti savo kaimynus – V.Zelenskio teigimu, Ukraina tėra tik pradžia.
„Neduok Dieve, jūsų valstybė, kitos Baltijos valstybės, Moldova, Gruzija, Lenkija. Jau girdisi grasinimai iš Maskvos dėl Suomijos, Švedijos. Ir kaip Europa galės sustabdyti tolimesnę Rusijos ekspansiją, jei V.Putino dabar negalima sustabdyti?“, – retoriškai klausė V.Zelenskis.
Savo ruožtu V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lietuva suvokia geopolitinį kontekstą ir ruošiasi įvairiems scenarijams.
Susiję straipsniai
„Puikiai suvokiame, koks yra geopolitinis kontekstas. Jį suvokiant reikia kalbėti ne apie baimę, o apie pasirengimą. Ir mes darome svarbius veiksmus, kurie didina Lietuvos pasirengimą įvairiems scenarijams, drauge suprasdami, kad esame NATO valstybė, mes dirbame su savo sąjungininkais NATO, pasitikime NATO, tačiau tuo pačiu metu žinome, kad patys turime būti stiprūs.
Neseniai Seime priėmėme sprendimą skirti didesnį procentą gynybai, tokius sprnedimus esame nuosekliai daryti ir toliau“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.