„Prie tokių pono Medvedevo pastabų, komentarų ar pagasdinimų mes jau esame pripratę – nieko čia ypatingai naujo nėra. Rusija nespręs kitų valstybių likimo. Jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO, ar tai nori padaryti Švedija, ar Suomija, ar Ukraina. Tai bus jų pačių sprendimo reikalas, NATO Aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus.
Dėl branduolinio ginklo – tiesą sakant, nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas yra dislokuota. Akcentuojame tai, kad mūsų gretimoje vietovėje, Kaliningrado srityje, branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, todėl tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – teigė G.Nausėda.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Baltijos regione dislokuosiantis branduolinę ginkluotę – toks esą būtų atsakas į Suomijos ir Švedijos tapimą NATO narėmis.
Įvardijo prioritetus
Lietuvos prezidentas trečiadienį Ukrainoje lankėsi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. G.Nausėda teigė, kad pamatyti vaizdai buvo „žmogiškai sukrėčiantys“.
Kartu su G.Nausėda Ukrainoje apsilankęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas teigė palaikantis tarptautinio karo nusikaltimų tribunolo idėją, kuria būtų galima teisti Rusiją dėl jos agresijos Ukrainoje. Šalies vadovas patikino, kad ir tarptautinėje bendruomenėje vyrauja palaikymas tokiai idėjai, tačiau rinkti nusikaltimų įrodymus ateityje gali tapti vis sunkiau.
„Palaikymas, be kokios abejonės, yra, taip pat ir mūsų teigiamas požiūris į šią idėją. Šiandien labai svarbu yra rinkti įrodymus ir informaciją, kuri nepaliktų nė menkiausių abejonių, kas čia yra nusikaltėlis ir kokie to įrodymai egzistuoja.
Nes agresorius pradeda elgtis gudriau – jis nebepaliks ateityje tam tikrų pėdsakų, kuriuos paliko Borodiankoje, Bučoje ir kitose vietose. Galimas dalykas, kad tuos įrodymus būsimajam teismui teks rinkti sudėtingiau“, – pabrėžė G.Nausėda.
Prezidentas teigė, kad trečiadienį Bučoje dirbo speciali komisija, ekspertai, kurie kruopščiai rinko karo nusikaltimų įrodymus.
„Darbas vyksta, ir aš tikiuosi, kad jis baigsis tuo, kad tie žmonės, kurie atsakingi už karo nusikaltimus, sėdės ant tų suolų, ant kurių jie turi sėdėti“, – sakė prezidentas.
Kreipėsi į šalies verslus
Tuo metu paklaustas apie tarptautinės bendruomenės požiūrį į sunkiosios karinės technikos tiekimą Ukrainai, G.Nausėda teigė, kad būtent tokia ginkluotė yra Ukrainos prioritetas, todėl šis klausimas bus aktyviai keliamas tarp NATO valstybių.
„Kai kurios sunkiosios technikos Lietuva pati pateikti negali, nes jos neturi. Šiandien turime kalbėti pirmiausiai apie tokių valstybių, kaip JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija pagalbą Ukrainai. Šiandien sunkioji technika arba sunkiosios raketinės sistemos yra Ukrainos prioritetas numeris vienas, nes kai kuria kita ginkluote, su mūsų pagalba, Ukraina yra pakankamai neblogai apsirūpinusi.
Šia linkme toliau judėsime ir darysime viską, kad NATO įsitrauktų labai aktyviai – visi šie dalykai turi būti koordinuojami NATO lygiu“, – sakė šalies vadovas.
Susiję straipsniai
Vis dėlto, G.Nausėda išskyrė ir dar vieną sritį, kurioje Lietuva ir šalies verslai galėtų padėti Ukrainai.
„Tai, kokie dabar vyksta darbai, labai aiškiai demonstruoja, kad jiems jau dabar reikia technikos, kuri padėtų valyti griuvėsius. Šioje vietoje kreipiuosi ir į mūsų verslą, mūsų statybos sektorių, prašyčiau pamąstyti, pagalvoti, kaip šioje srityje galėtume padėti ukrainiečiams šio pobūdžio technika.
Šiandien vyksta ne tik karas, bet lygiagrečiai ir Ukrainos atstatymas. Tai turime suprasti, ir ai kurių priemonių jiems labai trūksta“, – pabrėžė prezidentas.