Iškėlė versiją, kodėl Baltarusijos kariai dar neįtraukti į karą Ukrainoje: mato dvi rizikas

Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje – svarstoma, kad V.Putinas galėjo dar kartą spausti A.Lukašenka siųsti Baltarusijos karius į Ukrainą.

Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V.Jurkonis.<br>Lrytas.tv stop kadras
V.Jurkonis.<br>Lrytas.tv stop kadras
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Trečiadienį Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje susitikę Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas už uždarų durų kalbėjosi apie karą Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 14, 2022, 9:02 AM, atnaujinta Apr 14, 2022, 1:14 PM

Vis dėlto, politologas Vytis Jurkonis svarsto, kad tiek V.Putinas, tiek A.Lukašenka supranta, kad tiesioginis baltarusių įtraukimas į karą galėtų atsigręžti prieš juos pačius – pavyzdžiui, baltarusiams stojant į ukrainiečių pusę arba organizuojant režimo nuvertinimą.

„Jeigu A.Lukašenka netenka pagrindinės kolonos – jėgos struktūrų, tai jau kitą dieną Minske prasidėtų judesys, o tada nebūtų iš kur supti Ukrainą“, – pastebėjo V.Jurkonis.

Net kelios rizikos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, kad A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimui pasirinkta simbolinė vieta, simbolinę dieną – 6000 km nuo Maskvos nutolusiame Vostočnyj kosmodrome kosmonautikos dieną.

„Siekiama parodyti tarsi viskas yra gerai, bet visi puikiai supranta, kad su visomis sankcijomis Rusijos technologijos atsilieka labai stipriai ir yra visiškai nepajėgios. Tai turbūt viena iš paskutinių kosmonautikos dienų, kada jie dar gali kažką rodyti, švęsti, turėti kažkokį paveikslą, nes artimiausiu metu Rusijai bus sudėtinga šia linkme judėti, kažką prasmingo padaryti“, – pabrėžė politologas.

Paklaustas, ar V.Putinas susitikimo metu galėjo siekti tiesioginio Baltarusijos karių įsitraukimo į karą prieš Ukrainą, V.Jurkonis svarstė, kad greičiausiai V.Putinas supranta, jog toks žingsnis greičiausiai atsisuktų prieš jį patį.

„Manau, kad vyko pozicijų susiderinimas. Turbūt A.Lukašenka paaiškino, kodėl nebūtų protinga ir prasminga tai daryti. Po nesėkmingo bandymo per kelias dienas šturmuoti Kijevą suvokiama, kad moralė tiek Rusijos, tiek Baltarusijos kariškių gretose nėra didelė.

Net jeigu V.Putinas kažkuriuo metu galvojo stumtelti A.Lukašenką ir paskutinę paramos koloną – Baltarusijos kariškius, jėgos struktūras Ukrainos link, turbūt dabar jis supranta, kad tai gali grįžti bumerangu. Gali būti ne vienas Kalinausko batalionas, ginklai bus tiesiog sudėti kažkur Ukrainos teritorijoje, o visa ataka galėtų atsigręžti ir prieš A.Lukašenkos režimą, ir prieš pačią Rusiją“, – įvertino politologas.

Anot jo, baltarusiai ne tik morališkai nėra pasiruošę kariauti Kremliaus karus, bet ir fiziškai, technologijų prasme, turi mažai realios karinės patirties.

„Viena yra daužyti savo beginklius piliečius, kurie dalyvauja taikiose demonstracijose, kita – kovoti su savo šalį ginančiais Ukrainos kariais. To suvokimo vis daugiau, ypač, kad Baltarusijos gyventojai aiškiai mato ir tuos maišus, grįžtančius iš Ukrainos su žuvusiais rusų kariais, o ligoninės yra perpildytos. Tad noro kristi po kulkomis tikrai nėra“, – įsitikinęs V.Jurkonis.

Politologo teigimu, Rusijai tikrai reikėtų Baltarusijos pagalbos kare, tačiau abu autoritariniai lyderiai supranta galimas to rizikas.

„Galbūt ir būtų noras, bet turbūt ir pats A.Lukašenka paaiškino, kad tokiu atveju jis liktų visiškai nepridengtas. Baltarusijos piliečiai jau dabar sabotuoja geležinkelius – protesto nuotaikos niekur nedingo. Jeigu A.Lukašenka netenka pagrindinės kolonos – jėgos struktūrų, tai kitą dieną Minske jau pradėtų vykti kažkoks judesys, o tada nebūtų iš kur supti Ukrainą“, – pabrėžė politologas.

Pasipriešinimo veiksmai

V.Jurkonis priminė, kaip dalis baltarusių gadino bėgius, kad jais negalėtų judėti rusų karinė technika, platino informaciją apie Rusijos karių judėjimą, be to, yra ir baltarusių, kovojančių už Ukrainą – įkurtas Kalinausko batalionas.

„Sociologiniai duomenys rodo, kad mažiau negu 3 proc. palaiko Kremliaus karą Ukrainoje“, – teigė jis.

Savo ruožtu į Ukrainos pusę stoję baltarusiai nelieka režimo nepastebėti. V.Jurkonio teigimu, už Ukrainą išvykusių kariauti baltarusių artimieji, likę šalyje, yra režimo persekiojami.

„Saugumo struktūrose yra konkretūs žmonės, kurie užsiima bandymais išsiaiškinti, kas yra kas Kalinausko batalione. Iš nutekintos informacijos matome, kad rodomi veidai, kas yra šie žmonės, grasinama jų artimiesiems. Fiziškai jie yra Ukrainos teritorijoje, bet jų giminaičiai, draugai vis dar yra Baltarusijoje. Suprantama, kad ten vykdomas spaudimas.

Žinau atvejų, kada žuvusius už Ukrainą baltarusių karius jų artimieji norėjo laidoti Baltarusijoje, tačiau buvo problemų ir kliūčių tai padaryti“, – nurodė politologas.

Jo teigimu, šiuo metu stebimas didžiulis į Europą emigruojančių baltarusių srautas, nors jų išvykimo priežastys yra ganėtinai skirtingos.

„Yra ir išgąstis, yra suprantančių, kad sankcijos Rusijai atsilieps ir Baltarusijai, jie bando išvežti savo turtą. Srautas yra didžiulis, o jis vyksta ir dėl represijų, ir dėl karo. Sakyčiau, kad srautas net ne mažesnis nei po 2020 metų protestų“, – pastebėjo V.Jurkonis.

Tiesa, politologas teigė abejojantis, kad dėl galimo sankcijų poveikio baltarusiai išeitų protestuoti į gatves.

„Didesnė protestų tikimybė būtų jeigu Baltarusijos režimas nutartų, kad dalis jų karių eina į Ukrainos teritoriją – tada net neabejoju, kad protestai būtų, tai būtų dar didesnis dirgiklis negu ekonominė situacija. Nes ekonominė situacija yra bloga jau pakankamai seniai, o protestų nuotaikos niekur nedingo. Pagrindinis faktorius, ribojantis protestus, yra teroras, kuris dabar vyksta“, – pabrėžė V.Jurkonis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.