„Darysime viską, kad nebūtų (provokacijų – ELTA), policija ruošiasi. Labai noriu, kad žmonės, kurie yra sveiko proto, racionalūs, tikrai niekaip nebandytų ieškoti kažkokių pretekstų arba nesudarytų progų, kurios galėtų būti panaudojamos Kremliaus propagandai, nes tikrai matome, kad ta propaganda veikia ir ieško prie ko prisikabinti. Tai mums nėra reikalinga“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė premjerė.
Be to, I. Šimonytė neabejoja, kad iki gegužės 9-osios Seimas priims projektus, kuriais siūloma uždrausti karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.
„Manau, kad institucijos tikrai bus pasiruošusios, parlamentas sprendimus neabejoju, kad priims ir neabejoju, kad jie įsigalios“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po svarstymo pritarė projektams, kuriuose numatoma uždrausti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti platinimą ar demonstravimą.
Susirinkimų įstatymas draudžia susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu demonstruoti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius. Į įstatymą siūloma įrašyti, kad totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, kurį šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta.
Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO sustiprintų regiono saugumą
I.Šimonytė sako, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO sustiprintų regiono saugumą.
„Tas palaikymas, kurį mes matome beprecedentį visų pirma Suomijoje, bet ir Švedijoje, kur daugiau nei pusė žmonių palaiko narystę NATO, man atrodo, kad mums, Baltijos jūros regiono saugumui, yra (...) game changer'is“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, dvejų Baltijos jūros regiono valstybių prisijungimas „labai smarkiai“ sustiprintų ne tik šio regiono saugumą, bet ir visą NATO.
„Manau, kad šitų šalių buvimas Aljanso narėmis, tiesą sakant, ir Aljansą labai sustiprintų, ir šitas valstybes, ir mūsų saugumą labai sustiprintų. Kai tik toks sprendimas bus paskelbtas, tikiuosi, kad jis bus, manau, kad Baltijos šalys turės labai rimtą pagrindą jį sveikinti“, – tvirtino ji.
Suomija ir Švedija yra NATO partnerės, nors oficialiai Aljansui nepriklauso – diskusijas dėl prisijungimo prie NATO šalių politikai pradėjo po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, stiprėjant baimėms dėl karinio saugumo. Suomija dėl to, ar teikti stojimo į NATO paraišką, žada apsispręsti per artimiausias savaites.
