KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Egidijaus Laužiko ir buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atleidimai neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas<br>T.Bauro nuotr.
Konstitucinis Teismas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 15, 2022, 11:40 AM, atnaujinta Apr 15, 2022, 11:41 AM

Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą penktadienį paskelbė KT pirmininkė Danutė Jočienė.

KT vadovė taip pat paskelbė, kad Konstitucijai neprieštarauja ir Seimo sprendimas pritarti V. Bavėjano atleidimui iš pareigų ir atitinkamas prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl teisėjo atleidimo.

Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano.

Abu teisėjai iš pareigų buvo atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.

Vilniaus apygardos teismas sako kreipimesi į KT pažymėjo, kad 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, buvo priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.

Be to, pasak Vilniaus teismo, Teisėjų taryba apribojo E. Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E. Laužiką iš pareigų, nenusišalino.

Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.

Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejojo, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kilo įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.

Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.

Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, už pritarimą antrojo atleidimui – 53 parlamentarai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.