Karo analitikas paprieštaravo buvusio ambasadoriaus perspėjimams: gal vieną kartą baikime bijoti Rusijos

Kaliningrado regionas mums yra labai svarbus ne tik dėl Suvalkų koridoriaus, bet ir dėl Kuršių nerijos, kurioje Rusija turi išrikiavusi savo karinius pajėgumus. Tie, kas užima Kuršių neriją, praktiškai gali valdyti visą Klaipėdos uostą, neleidžiant į jį atvykti jokiam pastiprinimui, tvirtina karo analitikas Darius Antanaitis.

Karas Ukrainoje.<br>Reuters / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Darius Antanaitis.
Darius Antanaitis.
Petras Vaitiekūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Petras Vaitiekūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 16, 2022, 8:56 AM

„Kaliningrado regionas iš tikrųjų mums yra labai svarbus ne tik dėl Suvalkų koridoriaus, bet ir dėl Kuršių nerijos. Kuršių nerijoje mes neturime savo karinių pajėgumų, o rusai turi. Jeigu pasižiūrėtume į žemėlapį, tie, kas užima Kuršių neriją, praktiškai gali valdyti Klaipėdos uostą ir visą Klaipėdą, nes jie turi tiesioginį priėjimą prie jūros vartų.

Ten pastačius ginkluotę, į jūrą per Klaipėdos jūrų uostą negalės atkeliauti joks pastiprinimas arba laivai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo D.Antanaitis.

„Vieną dieną baikime bijoti rusų“

Tačiau jis nesutiko su buvusio užsienio reikalų ministro ir ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno išsakytomis mintimis, esą Kaliningrado blokados ir kitų klausimų eskalavimas gali turėti Lietuvai rimtų pasekmių.

„Aš tikrai nenorėčiau komentuoti kitų žmonių komentarų. Galiu tik pasakyti savo asmeninę nuomonę. Galbūt gana bijoti kalbėti. Gana bijoti kažko neeskaluoti ar eskaluoti. Mes esame laisva valstybė ir galime kalbėti, ką norime. O nuolat gyventi baimėje, kad rusai eskaluos ar neeskaluos... Šimtas metų. Tegul galvoja, tegul eskaluoja.

Aš labai abejoju, ar eskalacija bus dėl to, kad mes kalbame. Jeigu ji bus, ji bus dėl to, kad rusai taip suplanavo. O mūsų kažkokius žodžius ar veiksmus jie panaudotų nebent kaip pretekstą. Todėl vieną dieną baikime bijoti rusų“, – ragino karo analitikas.

P.Vaitiekūnas rašė, kad „visos kalbos apie Kaliningrado srities blokadą, apie srities statuso kvestionavimą, persvarstymą, pakeitimą, raginimai atsiimti ir pan., yra inspiruojami Kremliaus agentūros arba šiaip nelabai atsakingų žmonių, kurie sąmoningai ar ne, bet siekia išprovokuoti ir atidaryti antrąjį frontą tiesioginiam susidūrimui Aljansui su Rusija Lietuvos teritorijoje“.

„Prašau galvoti ir susiturėti“, – feisbuke pareiškė buvęs ambasadorius Ukrainoje.

Prisijungus Švedijai ir Suomijai taptume kaip niekad saugūs

Kaip aiškino D.Antanaitis, geriausia žinia kalbant apie Baltijos regiono šalių saugumo užtikrinimą – artėjantis Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO. Jo teigimu, jei Švedijai priklausančią Gotlando salą saugotų NATO kariai, Baltijos regionas taptų kaip niekad saugus.

Tuo tarpu Suomija pasitarnautų kartu su Estija praktiškai užkirsdamos kelią iš Sankt Peterburgo išplaukti Rusijos karo laivams. Tiesa, dėl itin ilgos bendros Suomijos ir Rusijos sienos ten tektų pasiųsti nemažai NATO pajėgų, kurios saugotų šią sieną. Tačiau, vėlgi, dar vienas Suomijos privalumas – itin šiuolaikiška ginkluotė.

„Priėmus į NATO Švediją ir Suomiją, nežiūrint į tai, kad reikės papildomų pajėgumų jas apsaugoti, bendra prasme tai būtų nepalyginamai saugesnis Baltijos regionas“, – įsitikinęs karo analitikas.

Ką mano apie branduolinį ginklą Lenkijoje?

Vertindamas karo Ukrainoje eigą, D.Antanaitis svarstė, kad kol kas intensyvesni veiksmai nevyksta, nes rusams reikia atstatyti ne tik jėgas, bet ir logistiką, šaudmenis. Be to, paskirtam naujam karo vadui reikia laiko suplanuoti naują operaciją, o tai esą užtrunka ne vieną dieną.

„Manau, kad dar per anksti kalbėti apie reikšmingą rusų karių judėjimą Ukrainos teritorijoje“, – pažymėjo jis.

Į Krymą ir Rusijos teritorijoje vis dažniau kylančius lėktuvus karo analitikas aiškino resursų pildymu ir naujo puolimo plano dėliojimu.

„O kad skraido lėktuvai, jie visą laiką skraidė, paprastai prieš eskalacijos dar didesnę eskalaciją. Čia yra visiška spekuliacija, bet būtų logiška, kad V.Putinas dabar yra kažkur Uralo bunkeriuose ir pas jį skraido įvairūs vadai, viršininkai, deputatai ir kiti žmonės, kurie dirba valstybinį darbą Rusijoje“, – sakė D.Antanaitis.

Pašnekovas teigė nemanantis, kad rusai iš tiesų dislokuotų branduolinį ginklą Baltarusijoje, nes jį turint Kaliningrade, toks žingsnis būtų nelogiškas. O kalbose apie galimybę NATO branduolinį užtaisą dislokuoti Lenkijoje jis mato logikos.

„Rusams panaudojus branduolinį ginklą prieš kurią nors NATO šalį, amerikietiški branduoliniai ginklai galėtų pasiekti žymiai toliau, giliau Rusijos teritorijos, nei dabar.

Rusams paleidus branduolinį užtaisą, amerikiečiai galėtų sunaikinti kitas branduolinio užtaiso vietas“, – konstatavo karo analitikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.