Aistros dėl merų galios pasiekė karščiausią tašką: prieš svarbų sprendimą – ypatingai svarūs klausimai

Ar po kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų naujai išrinkti merai susilpnės, ar turės daugiau galių? Po ilgai trukusių politikų diskusijų tai jau pamažu aiškėja.

 Ar darbo grupėje pasiektas sutarimas tenkins ir kitus Seimo narius? Ar būsimos naujovės patinka merams ir ar pagal naują tvarką vietos valdžią išsirinkę žmonės neliks nuvilti?<br> lrytas.lt montažas.
 Ar darbo grupėje pasiektas sutarimas tenkins ir kitus Seimo narius? Ar būsimos naujovės patinka merams ir ar pagal naują tvarką vietos valdžią išsirinkę žmonės neliks nuvilti?<br> lrytas.lt montažas.
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Šalies miestų ir rajonų merų regalijos – itin puošnios. Bet ar jos visada atitinka savivaldybių vadovų galias?
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 17, 2022, 8:12 PM, atnaujinta Apr 18, 2022, 7:19 AM

Iki savivaldos rinkimų lieka vis mažiau laiko, bet vis dar nepatvirtinta, ar merai bus renkami kaip anksčiau, taip pat kokius įgaliojimus jie turės.

Seimas kitą savaitę jau turėtų galutinai apsispręsti dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Pirmo balsavimo metu tam buvo pritarta.

Antrajam balsavimui nemažai įtakos turės tai, kaip politikams pavyks susitarti dėl būsimų merų įgaliojimų. Nuožmūs ginčai dėl to Seime truko keletą mėnesių.

Bet merų įgaliojimus turėjusi apibrėžti specialiai suburta darbo grupė, vadovaujama konservatoriaus Stasio Šedbaro, šią savaitę jau finišavo – skirtingoms frakcijoms priklausantys politikai mano, kad pavyko rasti kompromisą.

Ar darbo grupėje pasiektas sutarimas tenkins ir kitus Seimo narius? Ar būsimos naujovės patinka merams ir ar pagal naują tvarką vietos valdžią išsirinkę žmonės neliks nuvilti?

Poste – ne amžinai

Bene daugiausia ginčų ir aistrų kėlė valdančiųjų konservatorių pasiūlymas, kad tiesiogiai išrinktas meras neturėtų būti tarybos narys ir ji turėtų savo pirmininką.

Šio siūlymo priešininkai nuogąstavo, kad tokiu atveju savivaldybėse gali atsirasti dvivaldystė, o tarp išrinkto mero ir tarybos pirmininko gali kilti trintis.

Darbo grupėje pasiektas sutarimas, kad, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo sprendimą, meras negalės būti tarybos narys, bet tarybos pirmininko pareigybė nebus kuriama.

Vadinasi, meras, net ir nebūdamas tarybos narys, galės siūlyti darbotvarkę, taip pat pirmininkaus jos posėdžiams. Meras taip pat pats galės paskirti savivaldybės administracijos vadovą.

Nemažai diskusijų vyko dėl vicemerų – ar jais gali tapti ir ne tarybos nariai, taip pat ar neturėdami rinkėjų mandato jie galėtų pakeisti merą, jeigu jis ilgesniam laikui susirgtų, atsidurtų kalėjime ar mirtų.

Seimo darbo grupėje pritarta siūlymui, kad savo pavaduotoju meras gali pasirinkti žmogų iš gatvės, bet laikinuoju meru, šiam negalint eiti pareigų, būtų skiriamas vienas iš tarybos narių.

Tiesa, meras nebūtų visiškai laisvas pasirinkti vicemerus. Tam jis turėtų gauti tarybos narių pritarimą. Bet iki galo dar nesutariama, kaip bus tuo atveju, jei taryba blokuotų visas mero pasirinktas kandidatūras.

Dar viena siūloma naujovė – meras, kaip ir šalies prezidentas, turėtų teisę vetuoti tarybos priimamus sprendimus. Įstatymo projekte taip pat siūloma, kad tarybose, panašiai kaip Seime, galėtų atsirasti opozicijos lyderio pareigybė.

Tiesa, merai, skirtingai nei parlamentarai, toje pačioje kėdėje negalėtų pasilikti amžiams. Darbo grupė siūlo, kad tas pats asmuo meru negali būti renkamas daugiau nei tris kartus iš eilės.

Buvo geriau, nei tikėtasi

Darbo grupei priklausanti Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad kompromisų paieška vyko paprasčiau, nei tikėtasi iš pradžių.

Politikė neatmetė, kad Seimo nariai greičiausiai projektui dar pateiks savo siūlymų, nors iš opozicijos atstovų ji negirdėjusi didesnių prieštaravimų tai koncepcijai, kuri aptarta darbo grupėje.

„Kai grupė pradėjo darbą, nebuvau didelė optimistė, kad pavyks rasti tinkamą balansą tarp dabartinių merų įgaliojimų ir to, ką savo nutarime apibrėžė Konstitucinis teismas. Bet, panašu, jį pavyko pasiekti ir dabar norėtųsi judėti greičiau, kad artėjant rinkimams būtų kuo daugiau aiškumo ir rinkėjams, ir kandidatams į merus“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Ginčijosi dėl pavadavimo

Darbo grupės rezultatais džiaugėsi ir socialdemokratų frakcijos narys Eugenijus Sabutis.

„Manau, kad priėmus darbo grupėje aptartas įstatymo pataisas merai turėtų dar sustiprėti. Jie turėtų perimti nemažai savivaldybių administracijų vadovams dabar priskiriamų funkcijų. Pastarųjų įgaliojimai bus gerokai mažesni“, – „Lietuvos rytui“ sakė politikas.

Parlamentaras pabrėžė, kad viskas priklausys nuo kiekvieno lyderio ir kiek jis sugebės pasiimti galių sau, bet naujai siūlomas modelis merams esą turėtų atverti platesnes galimybes veikti.

Anot E.Sabučio, galėsiąs paskirti administracijos vadovą meras turės ir daugiau manevro laisvės rinkdamasis savo pavaduotojus. Juos meras nebūtinai galės rinktis iš į tarybą patekusių politikų, dažniausiai valdančiąją koaliciją sudarančių atstovų.

„Ilgai svarstėme, kas pavaduotų merą tuo atveju, jei jis atsistatydintų, būtų nušalintas ar ilgiau negalėtų eiti savo pareigų dėl kokių nors priežasčių. Aišku, kad vicemeras, kuris nėra rinktas į šias pareigas, negalėtų pakeisti mero. Todėl siūloma, kad laikinai jį galėtų pavaduoti kuris nors tarybos narys, kuris turėtų siauresnius įgaliojimus veikti.

Žinoma, gali būti atvejų, kai toks paskyrimas iškreips rinkėjų pasirinkimą ir laikinuoju meru gali būti paskirtas priešingai stovyklai priklausantis politikas. Visiškai to išvengti neįmanoma, nes ir dabar yra tokių savivaldybių, kuriose meras neatstovauja politinei daugumai. Bet įstatyme negali numatyti visų aplinkybių ir eliminuoti visų teorinių blogybių“, – kalbėjo socialdemokratas.

Vienvaldystė negresia

Darbo grupei priklausanti Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Edita Rudelienė pabrėžė, kad siūlomas variantas išsaugo buvusį santykį tarp mero ir tarybos.

Anot buvusios Trakų merės, iš pradžių nuogąstauta, kad palikus merą be tarybos nario mandato ir atsiradus tarybos pirmininko pareigybei bus sukurtos dvi atskiros institucijos – jos konkuruotų tarpusavyje. Bet esą pavyko rasti tinkamą variantą, kad meras nebūtų atskirtas nuo tarybos. Jis galės siūlyti tarybos posėdžių darbotvarkę, jiems pirmininkauti ir iš esmės veiks panašiai kaip dabar.

E.Rudelienė pritarė siūlymui riboti savivaldybių vadovų kadencijas: „Dvylika metų yra užtektinai. Jų galios dabar būtų didesnės, bet neturėtų būti ir vienvaldystės.“

Beje, ilgamečiai merai dėl šios naujovės neturėtų labai sielotis, mat įstatymas neveiks atgal ir vadovavimo metus skaičiuojantis laikrodis ims tiksėti tik nuo naujos kadencijos.

Galių nebus mažiau

Savivaldybių asociacijai vadovaujantis Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius irgi neturi didesnių priekaištų siūlomam naujam modeliui, jei jis Seimo komitetuose nebus apverstas aukštyn kojomis.

„Dabartiniai pasiūlymai nesumenkina merų galių. Jų antpečiai išlieka tokie pat. Daug ką, aišku, lems merų santykiai su tarybomis ir tai, ar meras bus vienas kaip pirštas, o taryba kitos spalvinės gamos. Bet labiausiai nuogąstavome, kad planuoti pakeitimai merą gali padaryti tarybos marionete. Regis, kad to pavyks išvengti“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Jonavos meras svarstė, kad kai kuriems savivaldybių vadovams gali būti skaudu, kad jie negalės būti tarybos nariais, tačiau toks pokytis esą neišvengiamas.

„Gali graudintis, kiek nori, bet Konstitucinis teismas aiškiai pasakė, kad meras negali būti ta švenčiausioji trejybė – Dievas tėvas, sūnus ir šventoji dvasia“, – juokėsi M.Sinkevičius.

Anot jo, pasirinktas modelis veda link to, kad meras bus labiau ne politikas, o vykdytojas.

„Gerai tai ar blogai? Laikas parodys. Bet tie merai, kurie sulaukia žmonių įvertinimo, dažniausiai to nusipelno ne už įrašus feisbuke ir ne už kalbas publikai, o už konkrečius matomus darbus, už ūkiškumą.

Taigi jiems turbūt baimintis šių pokyčių nėra ko. Merai dabar turės netgi daugiau galimybių pasireikšti“, – svarstė M.Sinkevičius.

Bijoma radikalių pokyčių

Tiesa, Savivaldybių asociacijos vadovas sakė, jog būta nuogąstavimų, kad merai gali likti tik simboliniai. Dėl to ypač šnairuota į konservatorius, iš kurių stovyklos buvo girdėti radikalių siūlymų.

„Bet, atrodo, kraštutinumų pavyks išvengti. Pasirinktas variantas pernelyg nenutolti nuo dabar veikiančio modelio, kuris iš esmės yra pasiteisinęs. Gal bijota, kad jei bus daromi ypač radikalūs pakeitimai, neliktų politinio pritarimo ir kiltų rizika antram balsavimui dėl Konstitucijos pataisų“, – svarstė M.Sinkevičius.

Vis dėlto Jonavos meras gana skeptiškai atsiliepė apie kai kurias galimas naujoves, abejojo, ar pasiteisins opozicijos lyderio pareigybė ar opozicijos darbotvarkė.

„Tai, kas tinka Seime, nebūtinai prigis savivaldoje. Nemanau, kad reikėtų viską kopijuoti.

Be to, nesinori, kad į savivaldybes atkeliautų Seimo politinė kultūra, kur daugiau pykčio, rietenų.

Bijau, kad su tokiais naujais instrumentais kaip opozicijos lyderis ar veto teisė savivaldoje gali atsirasti daugiau erzelio, kurio dar pavyksta išvengti. Būtų gerai, jei ir toliau pavyktų apsieiti be mini seimelių ir jo politinių spektaklių“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo socialdemokratas.

M.Sinkevičius taip pat nėra tikras, ar visiškai teisinga, kad merai galės paskirti administracijos vadovus ir savo pavaduotojus, ypač tais atvejais, kai valdžią dalijasi iš kelių partijų sudaryta koalicija, – ji esą būtų mažiau tvari.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.