Apie atsinaujinantį Kijevą ir būsimą rusų okupantų puolimą Donbase „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos ambasadorius Kijeve Valdemaras Sarapinas ir Jono Žemaičio Karo akademijos ginkluotės dėstytojas Artur Plokšto.
Atsigaunantis miestas
Ketvirtadienį darbą Kijeve atnaujinęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas laidos metu pasakojo, kad sostinė po truputį atgyja.
V. Zelenskis prašo Vakarų neatidėlioti ginklų tiekimo: nuo to priklauso ukrainiečių likimas
„Kijevas atgyja. Lyginant su tuo Kijevu, kurį teko matyti prieš tris savaites, jis yra žymiai gyvesnis. Tuomet jis buvo praktiškai miręs miestas, be automobilių, be žmonių, nes galiojo komendanto valanda ne tik naktį, bet ir dieną.
Dabar gyvenimas atsigauna: pradeda dirbti parduotuvės, vaistinės, degalinės. Tiesa, kai kur apribojimai išlikę – tarkime, degalų galima iki 20 litrų vienam automobiliui įsipilti, bet nebeliko apribojimų maisto parduotuvėse, kai anksčiau buvo galima žmogui tik vieną kepalą duonos nusipirkti.
Tačiau bendra grėsmė niekur nedingo. Džiaugiamės, kad rusai nustumti nuo Kijevo, iš tiesų pasidarė lengviau ir gyventojams, ir visiems kitiems, bet grėsmė iš oro, ką parodė ir paskutinės nakties įvykiai, neprapuolė“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V.Serapinas.
Ambasadorius priminė ir Kijevo mero Vitalijaus Kličko raginimus gyventojams dar negrįžti į sostinę. Tai, anot V.Serapino, rekomenduojama dėl kelių priežasčių.
„Meras V.Kličko rekomenduoja žmonėms neskubėti grįžti ir dėl saugumo aspektų, be to, yra daug sugriautos infrastruktūras, reikia atstatyti visas logistikos, tiekimo grandines. Jeigu kijeviečiai pradėtų masiškai sugrįžti, tai būtų pakankamai sudėtinga suvaldyti“, – pabrėžė jis.
Ambasadorius pastebi, kad Kijeve jau atsidarė ir kai kurios kavinės. „Tai dar nėra Lvivas, kur gyvenimas verda labiau, bet jau atgyja ir sostinė“, – pasidžiaugė V.Serapinas.
Jo žiniomis, bet Lietuvos, darbą Kijeve netrukus atnaujins ir Turkijos, Prancūzijos ambasados.
Didžiausia staigmena
Pasitraukę iš šiaurės Ukrainos, rusų okupantai toliau ruošiasi atakai rytų Ukrainoje. Jono Žemaičio Karo akademijos ginkluotės dėstytojas Artur Plokšto laidos metu teigė, kad rusų delsimas veikia ukrainiečių naudai.
„Dabar vyksta žvalgyba atskirose kryptyse, kur rusai planuoja ataką. Jie kaupia jėgas, kad sukauptų didelę persvarą – atakuojant pagal klasiką turi būti mažiausiai trys prieš vieną, o, mano manymu, jie nesugebės to padaryti.
Susiję straipsniai
Jeigu ten atsiranda nauja vadovybė, kuri pradeda skaičiuoti pajėgas, kiekvieną dieną, kai ukrainiečiai gauna naują ginkluotę, (rusų – aut.past.) šansai mažėja. Manau, kad jie turi skubėti pradėti puolimą, nes vėliau jau patys pamatys, kad prarado tą šansą, kuris buvo.
Todėl arba šią savaitę, kuri jau baigiasi, o paskui net neatmetu galimybės, kad apskritai puolimo nebus“, – įvertino A.Plokšto.
„Jei suskaičiuos pajėgų santykį, supras, kad jie pralaimės“, – pridūrė jis.
Kol ekspertai iki galo nesutaria, ar Ukraina, net su vakarietiška ginkuote, būtų pajėgi išstumti Rusiją iš savo žemių, A.Plokšto pabrėžė du aspektus, kuriuos įvykdžius, šalis pasiektų savo tikslus.
„Tai yra didžiausia šio karo staigmena. Iki karo visi ekspertai galvojo, kad Ukraina neturi šansų. Dabar, po beveik dviejų mėnesių karo, matome, kad Ukraina sugebėtų tai padaryti, jeigu jos kariuomenės technologinis lygis prieitų iki NATO standartų.
NATO standartai visų pirma yra vadovavimas, valdymas, reakcijos greitis ir matymas viso mūšio lauko vienoje vietoje. O antras dalykas – technologiniai Vakarų ginkluotės sprendimai daugeliu atveju yra aukštesnės kokybės negu senos tarybinės“, – pabrėžė jis.
Anot A.Plokšto, Vakarai puikiai žino, kokios ginkluotės Ukrainai dabar reikėtų labiausiai, o ją teikti turėtų dabar, o ne po pusmečio.
„Būtų gerai, kad Vakarų valstybės ne tik valytų savo sandėlius nuo pasenusios technikos, bet ir duotų kažką, kas iš tiesų efektyvu“, – pridūrė jis.