Už 2021-ųjų darbus Seime atsiskaitinėdama I.Šimonytė pati konstatavo – jos Vyriausybė dirba nesibaigiančių ir vis naujų krizių sąlygomis.
„Lyginant su ankstesnėmis Vyriausybių ataskaitomis, šią ataskaitą sutrumpinome vidutiniškai tris kartus, nors, kaip liudija kai kurie komentarai viešumoje, net ir tokią sutrumpintą ataskaitą ne visiems kolegoms pavyko perskaityti iki galo.
Tai yra ataskaita apie Vyriausybės strateginės darbotvarkės įgyvendinimą, o ne tai, kas anksčiau dažnai būdavo įtraukiama į ataskaitas kaip ilgi suneštiniai rašiniai apie atskirų ministerijų darbo kasdienybę, ministrų portfelio darbus, daug nuo Vyriausybės nepriklausančių faktų ar įvykių“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Jau po pristatymo klausiama, ar buvo dalykų, kurių per praėjusius metus jos Vyriausybei nepavyko įgyvendinti, ji atsakė: „Žinote, kaip sako, jeigu žinočiau, kur krisiu, tai padušką (pagalvę, – aut.past.) pasidėčiau.“
I.Šimonytė: nepaisant visko, darbai vyksta pagal pirminį planą
Praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą pristatydama I.Šimonytė pirmą kartą galėjo atsiskaityti išties už savo Ministrų kabineto veiklą. Dar pernai ji galėjo įvertinti vos kelis savo Vyriausybės darbo mėnesius, nes didžiąją 2020-ųjų dalį šalies premjeru buvo Saulius Skvernelis.
„Šį kartą jau turime pilnus 2021 metus ir atsakomybė pristatyti praėjusių metų rezultatus jau šį kartą tenka man pilnai. Turbūt nuobodu, bet vis tiek būtų verta prisiminti, kad visus praėjusius metus Vyriausybė neturėjo ir nedrįstu spėlioti, ar turės galimybę ramiam ir lėtam kūrybiniam laikui, įgyvendinant savo programines nuostatas“, – pažymėjo premjerė.
Savo kalbą ministrė pirmininkė pradėjo ne nuo praėjusių metų nuveiktų darbų, o nuo dar šiemet laukiančių iššūkių.
Pirmiausia, ji priminė, kad dar neseniai kaip beprecedentė savo smūgiu žmonių sveikatai ir gyvybei, visuomenės socialinei sanglaudai, ekonomikai ir viešiesiems finansams atrodžiusi pandemija nublanksta prieš naują grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei sanklodai ir piliečių gyvenimo būdui sukėlusią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą.
I.Šimonytės teigimu, nepaisant to, kad aštuonioliktoji Vyriausybė dirba nesibaigiančių ir vis naujų krizių sąlygomis, ji ketina vykdyti prieš Seimo rinkimus žadėtus pertvarkymus.
„Nepaisant visų iššūkių, kuriems veikiant Vyriausybei teko dirbti, Vyriausybės ar ministrų reformų strateginė darbotvarkė, kuri buvo suplanuota Vyriausybei pradedant darbą, iš esmės vyksta pagal pirminį planą, t.y. kažkokių strateginių, reikšmingų nuokrypių nuo Vyriausybės sau užsiduoto darbo tempo ar kalendoriaus kol kas nėra“, – sakė premjerė.
„Pavasario ir rudens sesijos bus lemiamos“
Ministrė pirmininkė išskyrė, kad Lietuvos valios priešintis ir tam reikalingų išteklių bei gebėjimų sutelkimas bus svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys. Nors planuotas ir ankstesnėse darbotvarkėse, dėl karo jis tapo didžiausiu prioritetu.
„Lietuvos valstybės ateičiai yra svarbūs ne tik jos saugumą ir atsparumą krizėms didinantys reglamentavimo ir įgalinimo ištekliais pokyčiai, tačiau ir jos piliečiams 2020 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą valdančiosios daugumos pažadėti pertvarkymai. Atsižvelgiant į politinį kalendorių, Seimo 2022 metų pavasario ir rudens sesijos bus lemiamos.
Ypač svarbūs bus šalies apgynimą bei energetinę nepriklausomybę užtikrinantys sprendimai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
I.Šimonytė taip pat perspėjo, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą, Vakarų šalių paskelbtos ir planuojamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai neabejotinai turės įtakos globaliai ekonomikai.
„Tai dar labiau sustiprins praėjusių metų antroje pusėje sutrikusių tiekimo grandinių poveikį. Didelis neapibrėžtumas sunkina patikimą prognozavimą, tačiau ir tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis svarbus Vyriausybės prioritetas bus šio poveikio, labiausiai pasireiškiančio sparčiu kainų, ypač energetikos produktų, didėjimu, padarinių švelninimas“, – tikino ji.
Iššūkiai verčia koreguoti planus
Premjerė nurodė, kad šiemet Seimui planuojama pateikti svarstyti viešojo administravimo pertvarką numatančias pataisas, toliau bus siūlomi su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma susiję projektai.
„Pasikeitusi saugumo situacija šių pokyčių aktualumo ne tik nemažina, o priešingai – jį didina, kadangi itin svarbu siekti efektyvios viešojo sektoriaus veiklos, garantuoti mokesčių mokėtojams geriausią grąžą už sumokėtus mokesčius“, – akcentavo I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės 2021 metų veiklos patirtys, globalūs ir regioniniai įvykiai verčia šiek tiek koreguoti ankstesnius planus ir papildomą dėmesį skirti krašto apsaugai, kibernetiniam saugumui, teisėtų ir neteisėtų pabėgėlių srautų valdymui, sankcijų įgyvendinimo sistemos sukūrimui ir pan.
„Galiausiai Vyriausybė pasiryžusi 2022 m. parengti, su visuomene aptarti ir 2023 m. pavasario sesijos pradžiai pateikti Seimui naująją ilgalaikę valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.
Nors įsivaizduojama ir svajojama, ateitis sunkiai nuspėjama, todėl Lietuva turėtų gebėti veikti esant bet kuriam ateities scenarijui“, – įžanginį žodį užbaigė premjerė.
Su praėjusių metų Vyriausybės darbų ataskaita susipažinti galite seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5718de90b0f011ecaf79c2120caf5094?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=738b8661-34fc-4bcf-abce-e315bba46ad4"="">seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5718de90b0f011ecaf79c2120caf5094?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=738b8661-34fc-4bcf-abce-e315bba46ad4"" target="_blank">čia.
Vyriausybė savo veiklos ataskaitą Seimui teikia kasmet. Toliau ataskaita bus svarstoma gegužės 10-ąją, kai aptars komitetai ir komisijos.
