G. Nausėda trečiadienį vykusiame susitikime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu Sauliumi Greičiumi aptarė šalies civilinės saugos sistemą: gyventojų įspėjimą ir informavimą, institucijų ir gyventojų pasirengimą civilinei gynybai.
„Buvo paliestos kelios temos, tai yra gyventojų perspėjimas ir informavimas, gyventojų evakuavimas, gyventojų apsauga nuo įvairių pavojų: tiek oro antskrydžių, tiek raketų antskrydžių pavojų ir kitų. Taip pat gyventojų švietimas ir informavimas pasirengimui taikos metu“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.
Prezidento patarėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuva laiku nesuskubo pasiruošti civilinei saugai, todėl, pasak jo, šiuo metu darbus reikia pradėti nuo pradžių.
„Akcentuota (...), kad 2014-2015 metų pirmojo karo prieš Ukrainą situacijos neišnaudojome iki galo. Praleidome tą auksinį momentą pasidaryti daugiau namų darbų ir dabar grįžtame vėl prie startinio taško, kur turime jau šį sykį nepadaryti tos klaidos ir namų darbus susirašę, matydami pavyzdžius, kaip vyksta karas Ukrainoje, kokių reikia su civiline sauga ir gynyba susijusių priemonių tuos pasirengiamuosius darbus pasidaryti, juos susiplanuoti ir nusimatyti tinkamą finansavimą“, – sakė K. Budrys.
„Nes, kaip ir šiandien diskusijos metu buvo ne kartą akcentuota, nėra čia tokių stebuklingų sprendimų, kur per savaitgalį suplanavęs kitą savaitę gali jau ir įgyvendinti“, – pažymėjo jis.
K. Budrys taip pat atkreipia dėmesį, kad prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į situaciją, ragina parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai.
„Respublikos prezidentas su ministrais šiandien ragino pasvarstyti galimybę, pats kviečia tai daryti, parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai, kad būtų atskira programa su jai numatytu finansavimu ir ilgalaikėmis priemonėmis, kurios apimtų tiek gyventojų perspėjimą, tiek apsaugą, tiek evakuavimą ir kitus dalykus“, – atkreipė dėmesį jis.
Taip pat, pasak K. Budrio, susitikimo metu buvo akcentuotas poreikis bendradarbiauti tarp skirtingų ministerijų.
Slėptuvių poreikis paaiškėtų po inventorizacijos
Šalies vadovo patarėjas teigia, kad kol kas pasakyti, koks šiuo metu šalyje yra slėptuvių poreikis, – neįmanoma. Pasak jo, aiškesni duomenys paaiškėtų atlikus inventorizaciją.
„Šiuo metu konkrečių skaičių nėra. Kiek mums slėptuvių reikia, kokiam gyventojų skaičiui, per kiek laiko mes tai turėtume padaryti, tai yra dalis tų konceptualių klausimų, į kuriuos mes turime rasti atsakymus“, – teigė K. Budrys.
„Čia reikia tiesiai šviesiai pasidėti tą situaciją ant stalo, (atlikti – ELTA) tam tikrą inventorizaciją, kiek tų kolektyvinės saugos statinių yra pritaikytų tokio pobūdžio apsaugai, tai tie, kurie turi cokolinius aukštus, kurie turi rūsius, kiek mes požeminių automobilių statymo aikštelių turime ir panašiai. Kiek mes į ateitį jų turėtume turėti, šioje vietoje mes turėtume konceptualiai apsibrėžti, nes tai yra viena iš apsaugos priemonių“, – taip pat pažymėjo jis.
Visgi K. Budrys pažymi, kad sprendimų, kurie užtikrintų apsaugą visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kylančių karo metu, – nėra.
„Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, nuo iki, kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais ginklais, ir kitais ginklais, tokių nėra. Tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra“, – sakė K. Budrys.
„Tai mes tuos dalykus turėtume apsibrėžti, kaip mes juos apsibrėšime, nuo to priklausys ir finansavimas“, – pridūrė prezidento patarėjas.