Neerzinti Rusijos ar garsiai kalbėti? Nesutaria dėl Kaliningrado blokados klausimo

Reaguodami į tebesitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, Vakarai ir Lietuva toliau ieško galimų poveikio priemonių Kremliaus režimui, o tarp svarstomų veiksmų – ir Kaliningrado blokada.

 Specialistai nesutaria, kaip kalbėti ir ar kalbėti apie Kaliningrado blokados klausimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Specialistai nesutaria, kaip kalbėti ir ar kalbėti apie Kaliningrado blokados klausimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Darius Antanaitis.<br>V. Skaraičio nuotr.
Darius Antanaitis.<br>V. Skaraičio nuotr.
Petras Vaitiekūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Petras Vaitiekūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Marius Laurinavičius.<br>T.Bauro nuotr.
Marius Laurinavičius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 20, 2022, 9:22 AM, atnaujinta Apr 20, 2022, 5:39 PM

Nors premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, anot jos, negalima pasakyti, kad konsultacijos su Europos Sąjunga (ES) ta tema nevyksta.

Tačiau viešos diskusijos apie galimą Kaliningrado blokadą jau pastebėtos ir Rusijos politikų, didelio atgarsio jos sulaukė ir Lietuvoje – kol vieni ekspertai teigia, kad tokiomis kalbomis Lietuva tik provokuoja režimą, kiti įsitikinę, kad kalbėti apie grėsmes Lietuvai yra būtina.

Konsultacijos pradėtos?

Balandžio pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negalinti pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“.

„Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur mūsų šalis gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas.

Ir ignoruoti ES, kaip tam tikros civilizuotos bendrijos nuomonę, kaip šitą klausimą spręsti, mes negalime. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“, – pažymėjo premjerė.

Atsakydama į klausimą, kodėl nestabdomas tranzitas į Karaliaučių, kai Rusija pati nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, premjerė teigė, kad raginimų ir siūlymų reaguoti vienaip ar kitaip yra daug, tik juos visus įgyvendinus vienu metu „nebeturėtume, ką dar papildomai padėti ant stalo, kad padidintume Kremliui šito karo kainą“.

Netrukus po to pasirodė Rusijos parlamentaro Vladimiro Džabarovo teiginys, esą tai kol kas tik žaidimas, situacijos zondavimas.

„Jeigu bus blokada, kaip jie sako, tai Sovietų Sąjunga mokėjo pralaužti blokadas, mes turime daug patirties. Jeigu jie nori sudaryti tokią situaciją, dėl kurios mes turėsime pralaužti šią blokadą, kad išgelbėtume ten gyvenančių mūsų žmonių gyvybes, mes galime“, – aiškino Rusijos politikas.

Buvęs ambasadorius P.Vaitiekūnas: „Patys sukursime pretekstą“

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas portalui lrytas.lt teigė, kad politikų kalbos apie Kaliningrado srities blokadą, apie srities statuso persvarstymą, raginimai jį atsiimti yra provokuojančios, todėl taip kalbėdama Lietuva rizikuoja atidaryti antrąjį frontą savo teritorijoje.

„Tai yra truputį provokuojančios, neatsakingos kalbos. Mes galime iššaukti konfliktą savo teritorijoje, atidaryti antrą frontą, kai ukrainiečiai dabar praktiškai apgina savo šalį, gal net pergalę gali pasiekti. Tai kam mums provokuoti Rusiją, atidaryti antrą frontą su NATO Lietuvos teritorijoje?“ – retoriškai klausė buvęs ambasadorius.

Pastebėjus, kad rusams realaus preteksto puolimui nereikia, nes, kaip rodo patirtis, jie patys jį nesunkiai susikuria, P.Vaitiekūnas teigė, kad kalbos apie Kaliningrado blokadą tik dar anksčiau išauktų galimą Rusijos agresiją.

„Kai jie norės, jie jį susiras, bet jeigu mes pradėsime blokuoti tranzitą arba kelti klausimą dėl Kaliningrado srities, tai patys tą pretekstą ir sukursime. Ir sukursime tuo laiku, kai mes kalbėsime, o ne tada, kai rusai jau bus pasiruošę mus užpulti ir kurs pretekstą. Čia yra skirtumas“, – sakė jis.

Kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti supaprastintą tranzitą į Karaliaučių, tai jo stabdymas, anot P.Vaitiekūno, ir turėtų būti keliamas tik ES valstybių, bet ne Lietuvos iniciatyva.

„Kai Europos Sąjunga pradėtų tokį klausimą svarstyti, tada reikėtų ir svarstyti. Ir svarstyti Briuselyje, visų pirma siejant tai su Lietuvos saugumo klausimu – kad šie svarstymai vestų prie didesnio Lietuvos saugumo, o ne mažesnio.

Tos šalys, kurios norėtų šį klausimą svarstyti, turėtų daugiau įsipareigoti Lietuvos ir kitų Rusijos rytinių kaimynų atžvilgiu“, – įsitikinęs buvęs ambasadorius.

Bet kokiu atveju, P.Vaitiekūno teigimu, Kaliningrado blokados svarstymas neturėtų būti viešas.

„Mūsų ministrai, vadovai, diplomatai turėtų šią situaciją apsvarstyti konfidencialiuose susitikimuose. Kol kas man atrodo, kad mes šios iniciatyvos viešai neturėtume rodyti“, – pabrėžė jis.

Karybos ekspertas D.Antanaitis: „Privalome apie tai kalbėti“

Tuo metu ginkluotės ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi kalbėti apie visus su šalies saugumu susijusius klausimus, nesibaimindama, esą tokios kalbos gali išprovokuoti Rusiją.

„Kalbėti reikia visą laiką, ir nereikėtų bijoti, kad kažkokios mūsų kalbos ar pamąstymai gali būti matomi kaip provokacija – mažiau turime galvoti, ar mūsų kalbos iš viso yra provokatyvios. Tai yra šalia mūsų teritorijos, tai yra mums grėsmė, ir mes privalome apie tai kalbėti.

Pokalbiai su ES apie Karaliaučiaus srities blokadą irgi turi būti tam atvejui, jeigu rusai padarytų dar kažką labai kvailo arba pratęstų savo puolimą į ES arba NATO valstybes, kas jau faktiškai būtų karo paskelbimas ir mūsų valstybei“, – lrytas.lt sakė D.Antanaitis.

Vis dėlto, karybos ekspertas abejoja, kad Kaliningrado blokada šiandien būtų naudinga.

„Tam, kad blokuotume Rusijos teritoriją – o Kaliningradas yra Rusijos teritorija – mes turėtume būti arba arti karo paskelbimo, arba karo padėtyje.

Kadangi tai yra Rusijos teritorija, o pagal tarptautinius įsipareigojimus mes privalome praleisti krovinius į ir iš Kaliningrado, važiuojančius į ir iš Rusijos, tai dabartinėje Lietuvos situacijoje tokia blokada nebūtų prasminga ar turėtų kažkokią apčiuopiamą, realistinę mintį“, – įvertino D.Antanaitis.

Jo teigimu, Kaliningrado blokada Ukrainai šiuo metu mažai kuo padėtų.

„Turime pagalvoti, koks blokados tikslas. Jeigu norime padėti Ukrainai, kad į Ukrainą nekeliautų ginklai ir kita, greičiausiai norėtume blokuoti karinių dalinių judėjimą iš Kaliningrado ir į jį – tačiau tokiu atveju antžeminė blokada mažai ką pasiektų.

Taip, daliniai vyksta iš Kaliningrado ir į Kaliningradą, tačiau dažniausiai jie vyksta arba jūros transportu, arba lėktuvais. Blokada užblokuotume sausumos kelią – automobilių arba geležinkelių susisiekimą, tačiau tokia blokada mūsų norimų rezultatų nebūtų pasiekusi.

Kalbant apie ekonominę blokadą, tai būtų nedidelės Rusijos dalies blokada, bet ekonominis poveikis būtų pakankamai didelis, kadangi Karaliaučiaus aprūpinimui reikalingas geležinkelio, automobilių transportas. Tačiau kiek tai padėtų Ukrainai kovoti prieš Rusijos okupacinius dalinius, sudėtinga pasakyti, kadangi tai neturi tiesioginio ryšio su karu Ukrainoje“, – apibendrino D.Antanaitis.

Apskritai rusams Karaliaučiaus sritis, anot karybos eksperto, yra būtina tam, kad jie galėtų kontroliuoti dalį Baltijos jūros.

„O mums tai yra svarbu, kadangi tai yra labiausiai militarizuota Europoje vieta, kuri ribojasi su mūsų valstybe, ir kuri kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui“, – pastebėjo D.Antanaitis.

M.Laurinavičius: „Klausimų kėlimas – pagrįstas“

Savo ruožtu, politikos analitikas Marius Laurinavičius lrytas.lt teigė, kad Kaliningrado blokados klausimo Lietuvos politikai iš esmės nekelia, o premjerė I.Šimonytė, kalbėdama apie galimą tranzito nutraukimą, tiesiog įvardijo faktines aplinkybes.

„Buvo labai aiškiai pasakyta, kad tai nėra vienos Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos sprendimas. Paprastai normalūs politiniai klausimai taip ir sprendžiami, ypač kai jie pakankamai jautrūs ir ne vien nuo Lietuvos priklauso – deramasi, kalbamasi su partneriais, o kalbėtis reikia dėl visko“, – pabrėžė M.Laurinavičius.

Jo teigimu, ekspertų raginimais nekalbėti apie Kaliningradą daroma problema ten, kur iš tiesų jos nėra.

„Nereikia kažkaip specialiai provokuoti arba imtis neapgalvotų veiksmų – jeigu jie iš tiesų neapgalvoti. Jokiu būdu nesakau, kad teoriškai galimas Kaliningrado tranzito nutraukimas būtinai yra neapgalvotas veiksmas, bet nematau, kur yra bent koks „neatsakingo elgesio“ pavyzdys“, – įvertino politikos apžvalgininkas.

M.Laurinavičiaus teigimu, viešojoje erdvėje svarstoma Kaliningrado blokada būtų dar viena bendro sankcijų mechanizmo, kuriuo siūloma neįsileisti vilkikų, geležinkelio transporto ir laivų iš Rusijos, dalis.

„Tai tos pačios problemos dalis, tačiau kai ta problema yra tiesiogiai susijusi su Kaliningradu, ji turi kitų aspektų, kuriuos reikėtų apsvarstyti. Jeigu kalbame apie patį klausimo kėlimą – kodėl, kai imamės kitų veiksmų prieš Rusijos vežamas prekes, jų nesiimame prieš Kaliningradą, tai tų klausimų kėlimas yra pagrįstas. Tačiau keliant klausimus reikia apgalvoti visas aplinkybes, susitarti su partneriais“, – pabrėžė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.