Ekspertas piešia niūrų vaizdą: auga tikimybė dėl branduolinio ginklo panaudojimo, taikiniu gali tapti Ukrainos vyriausybė

Taktinio branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybė yra labai didelė, įsitikinęs atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. Jo teigimu, pažeminimą patiriantis Kremlius, siekdamas įbauginti tiek pačius ukrainiečius, tiek Vakarų valstybes, gali pasiryžti tokiam žingsniui, o vienu iš pagrindinių taikinių galėtų būti Kijeve esanti vyriausybė.

Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZumaPress/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZumaPress/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Darius Antanaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Apr 21, 2022, 9:26 AM, atnaujinta Apr 21, 2022, 9:39 AM

„Branduolinis ginklas naudojamas tam, kad būtų galima visiškai suparalyžiuoti arba sunaikinti priešo strateginius objektus, taip pat – sprendimų priėmėjų vietas. Jeigu pažiūrėsime be emocijų, kur reikėtų, arba, kur aš šaučiau, kad sunaikinčiau kitą valstybę, tai greičiausiai būtų būtent vyriausybė, tai būtų Kijevas.

Juo labiau, kad ten rusų karių nebėra, visi atsitraukė pakankamai dideliu nuotoliu. V.Zelenskis su visa vyriausybe vis dar yra Kijeve. Tai, ko gero, būtų vienas taikinys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ tvirtino D.Antanaitis.

Anot eksperto, tokiam branduoliniam smūgiui pasiruošti gali būti sunku, nes nežinia, kurios iš branduolinį užtaisą galinčių nešti mažo nuotuolio balistinių raketų „Iskander“ yra su užtaisu, o kurios – be. Tačiau, kaip aiškino pašnekovas, rusams net nėra būtina, kad branduolinis užtaisas sprogtų – esmė yra išgąsdinti Ukrainą ir Europą.

„Pažiūrėkime iš žmogiškosios pusės – jei panaudoji branduolinį ginklą, pirma reakcija yra šokas ir baimė. Visas vakarų pasaulis iš pradžių sustingtų iš baimės ir nežinotų, ką daryti. Po to įsijungtų kažkokie mechanizmai, ką toliau veikti, ką toliau daryti. Politikai, be abejo, būtų spaudžiami nenusileisti Rusijai, kadangi ji gali sukelti branduolinį armagedoną.

Net neabejoju, kad toks spaudimas politikams bus. Tam, kad neutralizuotum branduolinį armagedoną, reikia sunaikinti Rusijos branduolinį potencialą – tai praktiškai yra neįmanoma“, – kalbėjo D.Antanaitis.

Rusija turi didelę teritoriją. Kaip tai reikėtų padaryti be visiško Rusijos karinio pajėgumo sunaikinimo, aš neįsivaizduoju. O tai reiškia įsiveržimą į Rusiją. Nebūtinai sausuma, galima tai padaryti raketomis, aviacija, kaip buvo padaryta Balkanuose. Jeigu bus priimtas sprendimas padėti Ukrainai, rusų branduolinį potencialą, bet kokiu atveju, reikės sunaikinti“, – pridūrė jis.

Prasidėjo antroji karo fazė

Vertindamas šiuo metu Ukrainoje vykstančius karo veiksmus, karybos ekspertas nurodė, kad prasidėjo antroji karo fazė – sausumos kelio į Krymą užtvirtinimas.

„Dabar prasidėjo antroji fazė arba sausumos kelio į Krymą užtvirtinimas, savo atsakomybės ribų praplėtimas, nes jiems vis dėlto reikia pasiekti operacinę fazę, kada visas karas, kurį jie pradėjo, turėtų jiems kažkokią prasmę. Jiems reikia užimti kuo daugiau žemės, kad apsaugotų savo sausumos kelią į Krymą iš Rusijos“, – pažymėjo jis.

Pasak D.Antanaičio, vadai jau pasikeitė, naujas planas – sukurtas, koviniai įsakymai – išdalinti ir pradėtas puolimas į Vakarus. Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai pirmojoje puolimo fazėje įprastai būna metami geriausiai paruošti pajėgumai ir ginklai, todėl dabar jų resursas – ribotas.

„Mano galva, per pirmas puolimo dienas rusai panaudojo ypatingai daug savo naujausios ginkluotės ir geriausių dalinių. Ir jie žuvo, kas yra labai gerai. (...) Panašu, kad papildymas atėjo, kaip ir technikos, ginkluotės. Tačiau, turint omenyje, kad resursai visada yra riboti, ko gero, rusai nebeturi tos, anot jų, super naujos ginkluotės, super gerai paruoštų karių.

Manau, kad taktine, planavimo prasme puolimas dabar vyks labiau kariškai ir tvarkingai. Tačiau karių parengimo ir kovinės technikos prasme jis bus žemesnis“, – svarstė jis.

Rusija vadovauti invazijai į Ukrainą antrojoje karo fazėje paskyrė generolą Aleksandrą Dvornikovą, turintį patirties kare Sirijoje. Kaip sako D.Antanaitis, „geriau liūtas, kuris vadovauja avinų kariuomenei, nei avinas, kuris vadovauja liūtų kariuomenei.“

„Manau, kad šiuo konkrečiu atveju būtent tai ir bandoma padaryti – liūtas vadovauja avinų kariuomenei“, – pareiškė karybos ekspertas.

Mariupolio laukia Kaliningrado likimas?

Padėtį Mariupolyje D.Antanaitis apibūdino kaip labai blogą, tačiau pasakyti, ar miestas jau yra „kritęs“, jo teigimu, sudėtinga.

„Mariupolis laikosi todėl, kad ten dar kovoja dalis ukrainiečių pajėgumų. Tačiau ar miestas kritęs, ar ne, man yra sunku vertinti. Ką reiškia kritęs Mariupolis? Įsivaizduokime Vilnių, kuris yra užimtas, ir kažkur Fabijoniškėse yra dar apie tūkstantis mūsų karių, kurie kovoja. Tai ar yra kritęs Vilnius, ar dar ne?

Manau, kad tą kritimą ar ne galima būtų vertinti taip – ar rusai gali laisvai važinėti po Mariupolį, laisvai elgtis. Manau, kad didžioji dalis šio miesto yra rusų okupacinėse rankose. O tas paskutinis pasipriešinimo židinys, tiesiog rusams reikia jį damušti, ir jie tai daro“, – pabrėžė ekspertas.

Anot jo, atblokuoti Mariupolį dabar būtų be galo sunku.

„Reikia, kad ukrainiečiai padarytų kontrataką ir atblokuotų miestą. Manau, kad Mariupolio gynėjai dabar iš tiesų kovoja dėl savo šeimų ir savo išgyvenimo“, – sakė D.Antanaitis, pridurdamas, kad visi, kurie patenka rusams į nelaisvę, yra pasmerkti.

Kad ir kaip ciniškai beskambėtų, karybos eksperto teigimu, Mariupolis tėra vienas žingsnis dideliame žygyje.

„Taip, jis svarbus miestas. Ir dėl savo strateginės padėties – kaip giliavandenis uostas, kaip pramonės zona. Tas pačias paraleles mes galime pamatyti ir su Kaliningradu – kai rusai ten atkeliavo, išžudė tuos, kurie nepasitraukė, ir dienos pabaigoje ten neliko nė vieno vietos gyventojo, viskas buvo išgriauta. O po to jis buvo atstatytas baisiais sovietiniais monolitais.

Manau, kad toks likimas laukia ir Mariupolio – jis bus sugriautas ir bus bandoma jį atstatyti“, – dėstė jis.

Yra tik vienas kelias sustabdyti rusų kariuomenę

Vertindamas rusų kariuomenės atsitraukimo iš Ukrainos teritorijos galimybes, D.Antanaitis akcentavo, kad tai – praktiškai neįmanomas dalykas.

„Vienintelis dalykas, kas yra įmanoma, tai visiškas Rusijos kariuomenės sutriuškinimas Ukrainoje, privertimas juos bėgti iš šalies. Ir išlaisvinimas ne tik rytinių pusių, bet ir paties okupuoto Krymo. Mes dabar jau pavargome nuo karo, kad ir kaip ciniškai skambėtų, mums jau rūpi kiti dalykai, nei karas, nebėra to šoko ir baimės.

Bet karas vyksta, nereikia turėtų iliuzijų, kad kažkas susitars paspaudę rankas. Ne, karas nesibaigia, jis toliau vystosi. Manau, kad V.Putinas savo planų neatsisakė – jam žūtbūt reikia bent jau rytinę dalį visiškai okupuoti, užimti, ir gal tada jis sustos“, – mano karybos ekspertas.

Toks scenarijus esą būtų absoliutus Vakarų pralaimėjimas: „Kaip bebūtų, tai vis dėlto yra totalinis karas, rusai tiesiog vykdo genocidą, naikina tautą, šalį. Čia iliuzijų nereikia turėti. Vienintelis kelias sustabdyti šį karą – visiškas Ukrainos laimėjimas.“

Atsargos majoras įsitikinęs – šį tikslą būtų galima pasiekti, jei prie ukrainiečių su savo kariais prisijungtų sąjungininkė, technologiškai pažangi šalis.

„Vėl pabūsiu ciniškas – valstybės neprisijungs vien dėl to, kad myli Ukrainą ar rūpinasi jos žmonėmis. Tam, kad prisijungtų, jos turi jausti grėsmę savo valstybės piliečiams. Jeigu jauti, kad iš Rusijos kyla grėsmė ir tavo valstybei, skiri resursus, kad tą grėsmę sustabdytum kuo toliau nuo savo sienos.

Vienas iš tokių atvejų, ko gero, būtų rusų branduolinis smūgis Ukrainos žemėms, taip pat kažkokie rusų pajėgų pajudėjimai Europos Sąjungos pasienyje, ar net pačioje Europos Sąjungoje.

Kas šiai dienai yra pakankamai sudėtingas dalykas, nes rusai neturi tokių resursų“, – konstatavo D.Antanaitis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.