Apie tai politologė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Teismų nuo politikos neatskiria
Vertindama tai, kokios įtakos „MG Baltic“ byla ir teismo verdiktas išteisinti visus jos dalyvius turės ateityje, R.Urbonaitė pripažino, kad toks išteisinamasis nuosprendis nuvylė tikrai ne vieną, tačiau ją taip pat nustebino ir kai kurių politikų pademonstruotos reakcijos.
„Kas yra labai svarbu – moksliškai žiūrint, į visą politinę sistemą įeina ir teisminė valdžia. Ir įstatymų leidžiamoji, ir vykdomoji, ir teisminė valdžia, ir visas biurokratinis aparatas, tad yra tam tikri niuansai, kuriuos reikia suprasti. Tos valdžios, nors ir yra atskirtos, bet vis dėlto jos veikia vienoje sistemoje, o tai reiškia, kad vienoje sistemoje veikiančios dalys gali būti svarbesnės viena už kitą, gali sąveikauti, turi skirtingas galias, ir ta interakcija yra nuolatinė.
Niekada nebus taip, kad labai pasitiki politikais, bet visiškai nepasitiki teismais, ar atvirkščiai. Ir kai šiandien kai kurie politikai, net ir turintys teisinį išsilavinimą, leidžia sau pasakyti „kieno valdžia, to ir teismai“, apeliuodami į šitą išteisinamąjį nuosprendį, tai yra šaudymas į kojas ir sau, ir visai politinei sistemai, nes jūs irgi esate tos visos sistemos dalimi. Tą reikia suprasti“, – pažymėjo politologė.
Pasak R.Urbonaitės, visiškai normalu, kad teismas priėmė būtent tokį nuosprendį, nes visuomenė iki galo nežino visų bylos detalių, visos medžiagos ir įrodymų, nuo kurių turėjo atsispirti teismas.
„Aš net nekvestionuoju ir kaip tik sakau, jog tikėtina, kad tas sprendimas yra teisėtas pagal tą bylos medžiagą, kuri buvo“, – teigė ji.
Tačiau keli niuansai, susiję ir su pačiu Eligijumi Masiuliu, politologei kelia nerimą.
„Bendra visuomenės opinija yra negatyvi dėl labai paprastų dalykų – tikrai natūraliai kyla klausimų, kaip čia šiais laikais paskolos dalinamos dėžutėse, kai įprastai žmonės paskolas nekilnojamam turtui pirkti, ką kalbėjo pats E.Masiulis, ima iš bankų. Galų gale, kaip čia tos paskolos taip ištinka likus pusmečiui iki rinkimų.
Net jei tai buvo paskola, man įdomu, kaip E.Masiulis būtų ją deklaravęs, nes tuo metu tą padaryti būtų buvę privaloma. Įsivaizduokite: prieš rinkimus jūs pamatote be penkių minučių premjero deklaraciją, kuri rodo, kad jis gavo paskolą iš labai rimto verslininko. Kuo baigiasi rinkimai? O jei būtų nedeklaravęs? Mes hipotetiškai turėtume premjerą, kuris turi tokius ryšius, kurių nedeklaruoja. Net jei aš priimu paskolos versiją, ji atrodo tragiškai, o aš net jau nekvestionuoju kyšio elemento“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Ji pažymėjo, kad priimti sprendimai suduos rimtą smūgį visuomenės pasitikėjimui visa politine sistema.
„Pasinaudojant E.Masiulio terminais, tas „fylingas“ yra labai šiaip sau. Bet tai ir yra esmė – teismas turi vadovautis teisės principais ir normomis, ir aš visada būsiu už tai, kad teismas priiminėtų savo sprendimus nepriklausomai nuo to, kokio sprendimo nori visuomenė. Tai yra labai svarbu. Bet tai nereiškia, kad dabar teismai arba teisininkai turi piktintis, kad visuomenė turi nuomonę. Nes, atleiskite, aš nemačiau nei vieno teisininko, teisėjo ar advokato, kuris būtų išstojęs ir pasakęs: „aš nuoširdžiai tikiu, kad tai buvo paskola“.
Tiesiog yra neįrodytas kyšis – va, kur esmė. Ir visas šitas dalykas suduos labai rimtą smūgį pasitikėjimui visa politine sistema ir politikais, įskaitant ir Liberalų sąjūdį. Jam iš viso džiaugtis mažiausiai yra kuo, nes toks išteisinimas tokiame kontekste, deja, bet jiems gali smogti priešingai ir negatyvia prasme“, – pastebėjo MRU politologė.
R.Urbonaitė tvirtino, kad šiandien tiek teismai, tiek politikai turi būti susirūpinę dėl to, kaip kalbėti su visuomene, kaip įnešti kuo daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo.
„Jei būtų toks hipotetiškas variantas, kad Liberalų sąjūdis kaip partija yra išteisinamas, bet, pavyzdžiui, fiziniai asmenys būtų sulaukę nors kažkokios bausmės, vėlgi būtų visai kitas įspūdis, o dabar tu pabandyk įrodyti žmonėms, kad čia viskas gerai. <...> Žmones tuo įtikinti sunku“, – kalbėjo specialistė.
Siūlo namų darbus pradėti jau dabar
Ji kritiškai vertina ir parlamentaro, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą frazę apie tai, kad teisingumas yra to, kieno yra ir valdžia – pasak R.Urbonaitės, taip kalbėdamas ekspremjeras kompromituoja ir pats save.
„Jeigu Saulius Skvernelis nesupranta, kad taip yra, man belieka apgailestauti, nes jis sėdi toje pačioje valtyje. Jeigu tu visiškai diskredituosi teismus, juk tu pats vėliau ateisi į politiką – ką, mes tada irgi tą patį principą taikysime? <...> Kai tu galvoji, kad tu čia viską populistiškai suniveliuosi, visus paversi priešais ir nesuvoksi, kad pats esi tos sistemos dalis, tai yra gana pavojinga“, – svarstė politologė.
Jos manymu, politikai jau dabar galėtų inicijuoti diskusijas su teisininkais, įtraukti tyrėjus, prokurorus, dirbančius su skirtingo pobūdžio korupcinėmis bylomis, bei žiūrėti, ar nėra palikta tam tikrų spragų, kokias grandis reikėtų stiprinti.
„Supraskime, kad pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai, bet kad tas teisingumas galėtų teismų vardu būti įvykdytas, turi praeiti dar daug daug etapų, turi suveikti skirtingos grandys.
Kitas dalykas – politikai turėtų pradėti ir nuo savęs. <...> Kiek politikų šiandien pateikė detalias darbotvarkes, ką jie veikia ir su kuo jie susitinka, kokiais klausimais? Labai mažai politikų. Formaliai jie darbotvarkes pateikia, bet aš jas galiu mintinai jums susakyti – tai reiškia, kad tai yra fiktyvios darbotvarkės.
Dar vienas dalykas – kaip šiandien atrodo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo sistema? Irgi – ką nori, tą ir deklaruoji, tu pats nusprendi. Puiku. Tai ar politikai tikrai viską padarė dėl to skaidrumo iš savo pusės? Manau, kad ne. Tad pirmyn ir su daina“, – pabrėžė ekspertė.
Paprašyta pasvarstyti apie korupcijos problemą Lietuvoje politologė aiškino, jog korupcijos mastų didėjimas kol kas nėra pastebimas, tačiau pokyčių jau vyksta.
„Tam tikrų skaidrumo standartų jau siekiama įdiegti skirtingose srityse, ir tikrai dar nėra kažkokio finalinio projekto. Bet žinau, kad ir tie patys teismai svarsto iš naujo performuoti savo antikorupcinę sistemą. Jeigu apie tai galvojama, jau yra gerai, nors reikia ieškoti ir priežasčių, kodėl gali atsirasti korupcija, kas ją nulemia. Kai kur tikrai teisėjų ar jų padėjėjų atlyginimai yra tokie, kad klausimas, kas gali eiti ten dirbti. <...> Pati korupcija yra tik ledkalnio viršūnė, reikia žiūrėti, kas yra žemiau“, – teigė R.Urbonaitė.
