„Balandžio 11 dieną lankiausi Kijeve ir Borodiankoje. Tai, ką pamačiau savo akimis, sukrėtė mane, nes jokio protaujančio, širdį ir sąžinę turinčio žmogaus nesukrėsti tai tiesiog negali.
„Ruskij Mir“ tikrasis veidas yra masinės žmonių kapavietės, sušaudytos vaikų svajonės, sugriauti namai ir nuodeguliai. Ukrainoje vyksta kova tarp gėrio ir blogio, tarp tironijos ir laisvės, kova už tai, kaip atrodys pasaulio, o ypač Europos, ateitis. Todėl tai yra ir kiekvieno iš mūsų kova.
Todėl kol blogis nėra nugalėtas, mes neturime teisės į nuovargį, į abejingumą. Nes mūsų nuovargis ir abejingumas būtų geriausi agresoriaus sąjungingai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, bent 50 proc. šalies gyventojų vienu ar kitu būdu prisideda prie paramos Ukrainai – finansine parama, savanoriaujant arba kitais būdais. Tuo metu Baltijos šalys deda visas pastangas prisidėti prie ukrainiečių kovos tiekant ginkluotę, priimant karo pabėgėlius.
„Šiandien kalbėjomės su kolegomis, kaip galėtume dar labiau padidinti paramą Ukrainai ir telkti tarptautines pastangas, kad Ukraina gautų tą ginkluotę, tas priemones ir tuo metu, kai to labiausiai reikia, kad karo baigtis būtų pakreipta teigiama linkme.
Ypač svarbu toliau didinti spaudimą Kremliui, plėsti sankcijas, ir Europos Sąjungos lygiu sutarti dėl energetinių sankcijų. Siekti visų Rusijos ir Baltarusijos bankų lėšų įšaldymo ir šių bankų atjungimo nuo SWIFT, taip pat įvairių Rusijos propagandinių kanalų ir kitų žvalgybai išnaudojamų resursų veiklos ES visiško nutraukimo.
Aptarėme ir bendrus veiksmus, kurių turėtume imtis, kad būtume geriau pasirengę veikti be rusiškos energetikos, kad būtume apsirūpinę ir užsitikrinę reikalingą gamtinių dujų tiekimą ir atsargas, išnaudojant infrastruktūrą, kurią turime skirtingose Baltijos valstybėse ir kuri dar bus kuriama.
Matome, kad sankcijos jau dabar duoda rezultatų, o Rusijos propagandos pastangos įtikinti pasaulį priešingai, mano vertinimu, tą tik labai gerai įrodo. Bet poveikis bus dar didesnis laiko perspektyvoje, todėl labai svarbu neprarasti kantrybės bei nuoseklumo“, – įsitikinusi premjerė.
Susiję straipsniai
Nors šiuo metu Rusijai taikomos sankcijos jau duoda rezultatų, premjerės teigimu, naftos ir dujų embargas turėtų itin greitą poveikį Rusijos galimybėms toliau finansuoti karą Ukrainoje.
Tiesa, premjerė nesiėmė prognozuoti, ar šeštuoju sankcijų paketu Europos Sąjungos valstybėms pavyks susitarti dėl rusiškų energetinių išteklių embargo.
„Turbūt niekam nėra didelė paslaptis, kad Rusijos ekonomika ir Kremliaus režimas yra be galo priklausomas nuo srauto, kurį gauna už žaliavas – visų pirma už energetikos išteklius, naftą ir dujas. Todėl bet koks šių lėšų šaltinio sumažėjimas arba išnykimas labai reikšmingai paveiktų Rusijos ekonomiką ir galimybę toliau finansuoti karą.
Jeigu dar dabar yra dedamos didžiulės pastangos Rusijos centrinio banko ir kitų institucijų kažkaip „išlaikyti veidą“ ir vaidinti, kad sankcijos, kurios dabar taikomos, pernelyg neveikia, nors tai nėra tiesa, bet joms reikalingas ir ilgesnis laikas prasiskverbti į visas gyvenimo sritis.
O tokio labai garantuoto ir didelio srauto įšaldymas, be jokios abejonės, turėtų labai greitą poveikį. Diskusijos apie sankcijas šiems produktams, žinoma, vyksta, jos nėra lengvos“, – neslėpė I.Šimonytė.
Laima Penek, LRV nuotr.
„Tai yra jautrus klausimas. Reikėtų priminti, kad Europos Sąjunga yra ta institucija, kurioje sprendimai yra priimami tik tada, kai dėl to sutaria 27 valstybės. Mes (Baltijos šalių ministrai pirmininkai – aut.past.) manome, kad tai yra kertinis būsimo sankcijų paketo aspektas, tačiau dėl jo reikia susitarti, kad tos sankcijos būtų įgyvendintos“, – pridūrė ji.
Penktadienį Rygoje vyko Baltijos Ministrų Tarybos šalių Ministrų Pirmininkų Ingridos Šimonytės, Krišjānio Kariņš ir Kaja Kallas susitikimas, kurio metu didžiausias dėmesys skirtas bendroms pastangoms stiprinant regiono saugumą ir teikiant paramą Ukrainai.