Siūlo dėkoti Vyriausybei
Nesunku pastebėti, kad pastarieji metai Vyriausybei buvo chaotiški, tačiau L.Bielinis sako, jog už sugebėjimą visas situacijas suvaldyti, visuomenė turėtų būti dėkinga.
„Mes turime suvokti, kad Vyriausybės veikla, ypač paskutinius metus, buvo be galo komplikuota tokių išorinių įvykių, t.y. pandemija, Baltarusijos provokacijos ir karo Ukrainoje pasekmės. Visi šitie išoriniai veiksniai daro didžiulį poveikį, o ypač šalies ūkiui ir ekonomikai.
Sprendžiant pagal tai, kaip mes dabar laikomės ir laikosi mūsų valstybė, galime teigti, kad (...) iš tikrųjų mes atsilaikėme ir Vyriausybei tiesiog reikėtų pasakyti „ačiū“. Kol kas mes tikrai laikomės pakankamai normaliai“, – sakė jis.
Vis dėlto paklaustas, ar Vyriausybė tokių padėkų iš savo rinkėjų sulaukia, L.Bielinis sakė, kad šios institucijos funkcija nėra tokia. Anot jo, Vyriausybei ir nesulaukus padėkų reikia stengtis vykdyti numatytus tikslus.
„Mano galva laukti padėkų iš rinkėjų Vyriausybei nereikia. Vyriausybė turi daryti tai, ką privalo daryti, nekreipdama dėmesio į emocijas, nekreipdama dėmesio į politinius kaltinimus, reikalavimus ir pan.
Yra programa, yra biudžetas, tą biudžetą reikia vykdyti tokį, koks jis yra numatytas, ir vykdyti efektyviai. Tada mes gausime tiesiog rezultatą, už kurį galbūt ir nebus padėkota, bet galutine prasme valstybė gyvuos“, – kalbėjo VDU profesorius.
Nors pagyras dėl valstybės valdymo kriziniu laikotarpiu išsakė ir V.Dumbliauskas, tačiau jis pastebėjo ir keletą silpnesnių vietų. Kaip vieną iš jų jis pateikė mokesčių reformą.
„Man didžiausias liūdesys, jeigu taip būtų galima pasakyti, kad aš labai tikėjausi iš šios Vyriausybės mokesčių reformos. Liaudiškai, populiariai tariant, mokesčių sistemoje yra problema, kad ne visi vienodai mokame į bendrą katilą.
Vyriausybė žadėjo šitą nelygybę (ištaisyti, – aut.past.), kad vieni, ypač tie, kurie dirba valstybinėse įstaigose, moka daug procentų, o yra grupė žmonių, kurie moka daug mažiau. Šitos neteisybės išlyginimas yra atidėtas ir netgi, kaip supratau iš I.Šimonytės, pavasario sesijoje vargu, ar bus atneštas į Seimą“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
L.Bielinis sutiko, kad dabartiniame karo kontekste kai kurios reformos natūraliai gali likti antrame plane, tačiau pabrėžė, kad bet kokiu atveju, jos turi būti išdiskutuotos su visuomene.
„Karo klausimai tampa prioritetiniais, čia neišvengiama, mes tą turime suvokti. Vyriausybė privalo tą daryti, net jei jai tai nepatiktų. Dėl tos priežasties (...) kai kurios reformos ima buksuoti arba jos dar taip ir nepradėtos – natūralu. (...)
Labai sutinku su tuo, kad daugelis reformų iš esmės, techniškai žvelgiant, yra geros, bet jos neišdiskutuotos. Tokiu būdu visuomenė neparengiama toms reformoms ir netgi labai gera reforma sužlugs, nes visuomenė jos nepriims kaip reiškinio, nes nesupras“, – kalbėjo politologas.
Naujajai partijai piešia liūdną scenarijų
Antroje reitingų vietoje šiuo metu laikosi neseniai įkurta ir Seimo opozicijoje dirbanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pastebima, kad šios partijos reitingas po truputį kyla – vasario mėnesį už šią partiją būtų balsavę 8,7 proc. apklaustųjų, kovo mėnesį šis skaičius jau siekia beveik 11 proc.
Vis dėlto, net ir matant gerus rezultatus, V.Dumbliauskas teigė, kad partijos likimas yra labai įdomus. Anot jo, tokia situacija primena Artūrą Paulauską ir Naująją sąjungą.
„Sauliaus Skvernelio partijos fenomenas man yra labai įdomus. (...) S.Skvernelis, mano galva, kartoja vieno lyderio partijos likimą ir čia priminsiu Naująją sąjungą.
Kol A.Paulauskas buvo populiarus, Naujoji sąjunga buvo partija, tai dabar panašiai ir šita partija yra S.Skvernelio populiarumo rezultatas. Jei tik S.Skvernelio reitingai pradės kristi, tai ta partija 100 proc. išgaruos kaip dūmas“, – kalbėjo politologas.
Tokiai nuomonei pritarė ir L.Bielinis. Jis pasakojo, kad tokių, nuo vieno asmens priklausančių, partijų pavyzdžių yra ir daugiau.
„Taip, čia yra teisingas algoritmas, nes daugelis partijų Lietuvoje buvo personalistinės. Tai reiškia, kad jei yra politiko veidas, yra ir politinė partija, dingsta veidas – partija nugaruoja. Geriausias pavyzdys yra Darbo partija. Kai Viktoras Uspaskichas yra visų dėmesio centre, apie jį rodo reportažus, jis kalba – partijos reitingai kyla. Tik dingsta V.Uspaskichas kažkur (...), Darbo partijos reitingai krenta.
Požiūris į politinę partiją, jeigu ji yra personalistinė, yra labai pavojingas, nes ji priklauso nuo asmens, nuo vieno vienintelio veido“, – aiškino VDU profesorius.
Paklaustas, kaip tokio personalistinės partijos įvaizdžio reikėtų atsikratyti, V.Dumbliauskas teigė, kad sprendimas yra, tačiau Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, vargu, ar pavyks tai pasiekti.
„Turėtų S.Skvernelis pasitraukti ir jeigu būtų kitas pirmininkas ir partija išlaikytų tuos pačius reitingus, tai būtų išspręsta. (...) Kažkada Tėvynės sąjunga buvo neatsiejama nuo Vytauto Landsbergio, o socialdemokratai – nuo Algirdo Brazausko.
Jeigu partija, pasikeitus lyderiui, (...) neišnyko, tai šia prasme partijos depersonalizavosi. O Darbo partija, Naujoji sąjunga nepajėgė depersonalizuotis iš vieno lyderio.
Aš manau, kad ir „Vardan Lietuvos“ nepajėgs depersonalizuotis, nes jie yra laikinas žmonių, kurie nori būti valdžioje (darinys, – aut.past). Matote, kiek daug narių pritraukė S.Skvernelis. Žmonės jaučia populiarų lyderį ir glaudžiasi prie jo, nes nori dalyvauti politikoje, o kaip kitaip dalyvausi politikoje, jei ne per populiarų lyderį“, – dėstė MRU dėstytojas.
