„Šiuo metu diskutuojame su NATO partneriais apie naują gynybos koncepciją, todėl yra svarbu, kad drauge kaip Aljansas veiktumėme ryžtingai, o ne kaip atskiri užsienio reikalų ministrai. Svarbu, kad procese būtume drauge“, – tvirtino A.Baerbock.
Vokietijos diplomatijos vadovė pažymėjo, kad, jei NATO apsispręs, jog batalionas turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, Vokietija „iš esmės“ prisidės prie šio tikslo.
„Jeigu NATO apsispręs, kad batalionas turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes, kaip Vokietijos Federacinė Respublika, prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų“, – nurodė ji.
G.Landsbergis: „Atsakas turi būti pirmame centimetre“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalims reikalingi ne pažadai, jog karo atveju bus ginamas kiekvienas jų centimetras, o realus praktinis pasirengimas vykdyti šiuos pažadus.
„Per kelis pastaruosius mėnesius daug kartų girdėjome, kad nė vienas Baltijos šalių ar Lietuvos centimentras nebūtų paliktas neapsaugotas, tačiau realybėje ši formuluotė reikalauja labai daug praktinio pasirengimo.
Tai, ką mes matome Ukrainoje – apšaudymai raketomis, lėktuvais, apšaudymai iš laivų, invazija praktiškai visais prieinamais frontais iš tikrųjų verčia rimtai galvoti, kaip atrodytų NATO valstybės užpuolimas. Pasirengimas, kurio mes prašome, aišku, kainuotų daug, matyt, ir laiko, ir finansų, bet jis turi vykti dabar.
Kai kurie partneriai mums netgi sako, kad mums neišeis jums padėti pasirengti per artimiausius mėnesius. Mūsų prašymas – pradėti ruoštis dabar“, – aiškino G.Landsbergis.
Ministras vardijo, kad Lietuvai reikia ne tik papildomų sąjungininkų karių, bet ir technikos, su kuria jie galėtų, reikalui esant, ginti šalį – šarvuotos technikos, oro gynybos elementų, jūros gynybos ir pan.
„Svarbiausias pokytis yra strateginis, kad mes nebeturėtume tokios pozicijos, jog kažką padarius Baltijos šalyse, atakavus vieną iš jų, mes pateiktume atsaką vėliau. Atsakas turi būti pirmame centimetre, kuriame buvo kažkas pabandyta. Taip Lietuvoje mes suprantame to vieno ar pirmo centimetro gynybą“, – dėstė jis.
Tarptautiniai sąjungininkų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, siekiant atgrasyti Rusiją. Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, ji šalyje yra dislokavusi apie 900 karių.
„Ginkluotė toliau bus tiekiama“
Berlynas ketvirtadienį taip pat pranešė pasiekęs susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“. Pasak Vokietijos diplomatijos vadovės, šalys tieks Ukrainai savo turimą ginkluotę, o vėliau Vokietija papildys ištuštėjusias atsargas.
„Rezervai mūsų šalyje nėra dideli, mes dirbame ties šiuo klausimu. Bet kai kalbame apie efektyvumą ir spartą, reikia sutelkti karinius pajėgumus ir juos sujungti“, – akcentavo A.Baerbock.
Detaliau šiuos klausimus dėl mainų kitą savaitę turėtų aptarti NATO šalių gynybos ministrai. G.Landsbergis pasidžiaugė, kad „apsisprendimas Aljanse yra pasiektas“. „Ginkluotė toliau bus tiekiama, ir sunki ginkluote“, – teigė jis.
Lietuva pasirengusi plėsti mokymus Ukrainos kariams
Užsienio reikalų ministras taip pat pranešė, kad Lietuva gali apmokyti ukrainiečių karius naudotis modernia teikiama ginkluote ir taip plėsti dabartinę treniruočių programą.
„Jei mūsų partneriams reikėtų apmokyti Ukrainos karius, kaip naudotis pažangia technika, Lietuva gali pasiūlyti mūsų instruktorių kompetenciją, įrangą, poligonus ir kitą reikalingą pagalbą. Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti“, – informavo ministras.
Šiuo metu Lietuva apmoko ukrainiečių karius naudotis amerikietiška prieštankine ginkluote.
Anot G.Landsbergio, Rusijos veiksmai Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo aplinką visame pasaulyje, todėl tai turi atsispindėti NATO sprendimuose artėjančiame Madrido viršūnių susitikime.
„Reikalingi konkretūs NATO sprendimai dėl rytinio flango priešakinės gynybos. NATO turi būti pasirengusi ginti Baltijos šalis nuo pat pirmųjų konflikto minučių. Tuo tikslu būtinas papildomas NATO kontingento dislokavimas Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – konstatavo ministras.
„Nesutiksime su diktatoriška taika“
Vilniuje viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė taip pat pripažino, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ buvo klaida. Tai, kad „Nord Stream 2“ buvo klaida, yra pripažinęs ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.
„Su „Nord Stream 2“ mes pasukome klaidingu keliu, tačiau dabar taisome situaciją. Vokietija taip pat visiškai atsisakys rusiškos energijos išteklių. Dar vasarą – anglies, iki metų pabaigos – naftos, o vėliau ir dujų“, – patikino A.Baerbock.
Ji taip pat pareiškė, kad paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos negali būti bet kokia kaina, nes tik ukrainiečiai gali priimti sprendimus dėl savo ateities.
„Nesutiksime su diktatoriška taika“, – rėžė ministrė.
