Mįslingi pareigūnų karjeros viražai: neatsiprašo baisiai persekiotų ir išteisintų žmonių, bet gauna aukštas pareigas II dalis

Daug metų neteisėtai persekioti, gniuždyti žmonės tikisi, bet taip ir nesulaukia atsiprašymo. Tuo tarpu bylas jiems kurpę persekiotojai lyg niekur nieko kopia karjeros laiptais. Kodėl tai vyksta mūsų šalies teisinėje sistemoje?

Grėsmingais kaltinimais vadinamojoje korupcijos byloje švaistęsis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius liko it musę kandęs. Beje, ne pirmą kartą.<br>Lrytas.lt koliažas
Grėsmingais kaltinimais vadinamojoje korupcijos byloje švaistęsis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius liko it musę kandęs. Beje, ne pirmą kartą.<br>Lrytas.lt koliažas
E.Masiulio teigimu, J.Laucius neras moralinio principo pasakyti „atsiprašau“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Masiulio teigimu, J.Laucius neras moralinio principo pasakyti „atsiprašau“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Man gėda, o kartu ir baugu dėl šalies, kur yra toks prokuroras“, – taip yra kalbėjęs verslininkas R.Kurlianskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Man gėda, o kartu ir baugu dėl šalies, kur yra toks prokuroras“, – taip yra kalbėjęs verslininkas R.Kurlianskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grėsmingais kaltinimais vadinamojoje korupcijos byloje švaistęsis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius liko it musę kandęs. Beje, ne pirmą kartą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grėsmingais kaltinimais vadinamojoje korupcijos byloje švaistęsis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius liko it musę kandęs. Beje, ne pirmą kartą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Nors žmonės išteisinami, nukenčia jų vardas, artimieji. Tokios klaidos – neištaisomos“, – apie subliūškusias bylas yra sakęs garsus prokuroras G.Jasaitis.<br>T.Bauro nuotr.
„Nors žmonės išteisinami, nukenčia jų vardas, artimieji. Tokios klaidos – neištaisomos“, – apie subliūškusias bylas yra sakęs garsus prokuroras G.Jasaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Kai po „Lietuvos ryto“ tyrimų prokuratūros sistemą sudrebino skandalai, tuomečiui generaliniam prokurorui E.Pašiliui buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kai po „Lietuvos ryto“ tyrimų prokuratūros sistemą sudrebino skandalai, tuomečiui generaliniam prokurorui E.Pašiliui buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kai po „Lietuvos ryto“ tyrimų prokuratūros sistemą sudrebino skandalai, tuomečiui generaliniam prokurorui E.Pašiliui buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai po „Lietuvos ryto“ tyrimų prokuratūros sistemą sudrebino skandalai, tuomečiui generaliniam prokurorui E.Pašiliui buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
J.Laucius neįžvelgė priežastinio ryšio tarp jo paskyrimo į pareigas ir garsių procesų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J.Laucius neįžvelgė priežastinio ryšio tarp jo paskyrimo į pareigas ir garsių procesų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Buvusi teisėja V.Savickienė ir jos šeima patyrė baisų persekiojimą, bet nesulaukė atsiprašymo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvusi teisėja V.Savickienė ir jos šeima patyrė baisų persekiojimą, bet nesulaukė atsiprašymo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Apr 24, 2022, 6:59 AM, atnaujinta Apr 25, 2022, 12:53 PM

Pirmąją tyrimo dalį skaitykite čia: „Skambių bylų užkulisiai šiurpina: persekiojami žmonės praranda gerą vardą, nori emigruoti, suserga depresija“ .

Siekė pašalinti iš teisėjų

„Man buvo taip baisu, kad rytais vos įstengdavau pakilti iš lovos. Jėgų man suteikė šeima“, – „Lietuvos rytui“ yra prisipažinusi buvusi teisėja.

V.Savickienei teko nueiti ilgą siaubo kelią. Prireikė daug pastangų siekti teisingumo ir įrodyti, kad baudžiamoji byla prieš ją buvo sukurpta be pagrindo, o baisiai elgęsi pareigūnai veikė neteisėtai.

Buvo siekiama kuo greičiau ją pašalinti iš teisėjų. Tuometė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, net neišklausiusi V.Savickienės, dekretu skubiai kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl jos atleidimo iš pareigų. Tačiau taryboje tai padaryti pavyko tik iš antro karto.

„Jeigu Generalinės prokuratūros pareigūnai su STT agentais manė, kad aš esu nusikaltėlė, tada jie privalėjo nueiti į Seimą ir gauti sutikimą toliau narplioti tuos reikalus. Manau, Seimas nebūtų to leidęs. Todėl buvo nueita kitu keliu – siekiama kuo greičiau pašalinti mane iš teisėjo pareigų, kad prokurorai galėtų lengva ranka pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigė devynis pragaro ratus perėjusi panevėžietė.

Prikibo prie klausimo

Teismo proceso metu buvo nustatyta ir patvirtinta, kad nebuvo jokio pagrindo persekioti V.Savickienę ir jos šeimą. Negi taip tik buvo imituojama kova su korupcija, o persekiotojai siekė tik pasižymėti?

„Labai norėčiau sužinoti, kieno tai buvo sumanymas. Iš pradžių STT klausėsi mano pokalbių, nes neva aš galiu daryti poveikį kitam teisėjui. (Sekliai nurodė, neva teisėja gali daryti poveikį byloje, nors ji jau buvo išnagrinėta. – Red.)

Tačiau viso nutarimo dėl operatyvinio tyrimo man neparodė, o byloje jo tiesiog nėra. Kaip nėra ir jokių įrodymų“, – tvirtino V.Savickienė.

Per operatyvinį tyrimą sekliai nieko nepešė, tik nuklausė, kad teisėja kalbėjosi su kolege, šeimos gydytojos giminaite, dėl nedarbingumo pažymos dukteriai.

Buvo ruduo, Vilniuje studijuojanti teisėjos duktė pasijuto prastai. V.Savickienė paklausė kolegės, gal ji žinanti, ar gydytoja išduotų dukteriai nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Jau ir tuo metu per epidemijas buvo galima tokias pažymas išduoti nuotoliniu būdu.

Dukra vėliau pati susisiekė su šeimos gydytoja ir po poros dienų atvyko į polikliniką, kur nedarbingumo pažyma jai buvo pratęsta. Ji nebuvo pripažinta negaliojančia. Bet STT pareigūnų tai nesustabdė – jie sulaikė į darbą einančią poliklinikos medikę ir kvotė ją visą dieną.

Šis buitinis epizodas ir tapo kabliuku ne tik teisėjai iškelti drausminę bylą, bet ir pradėti ilgą baudžiamąjį persekiojimą.

Tik dėl vieno klausimo, kurį STT agentai nugirdo klausydamiesi pokalbių, buvo mestos didelės pajėgos ir persekiojama visa šeima.

V.Savickienės dukters, kuri tada studijavo teisę, nepriėmė į posėdžių sekretorės pareigas Panevėžio apylinkės teisme, nors ji laimėjo konkursą. STT agentai teismui surašė pažymą, kad teisėjos duktė figūruoja korupcijos byloje. Bet kaltinimai jai buvo panaikinti. Studentė turėjo išsaugojusi įrodymus, kad lankėsi gydymo įstaigoje, ten darėsi tyrimus, už juos mokėjo.

„Kodėl mūsų valstybėje leidžiama vykti tokiems procesams? Kaip nedarbingumo pažyma, kuri kelioms dienoms buvo išduota mano pilnametei dukteriai, susijusi su teisėjo tarnyba? Aš ryšio nematau, o teismui buvo pateikta, kad jis yra. Prokuroras J.Laucius surašė kaltinamąjį aktą ir iš paskutiniųjų bandė jį apginti“, – stebėjosi V.Savickienė.

Buvo sušlubavusi sveikata

Į ilgai trukusį baudžiamąjį procesą buvusios teisėjos bendradarbiai reagavo įvairiai. Buvo tokių, kurie tiesiai pasakė, kad daugiau nesibičiuliaus su ja.

Toks persekiojimas, kokį patyrė V.Savickienė, kainuoja ir nemažai sveikatos. Jos sveikata kurį laiką buvo pakrikusi, užklupo depresija.

„Negalėjau net pagalvoti apie darbą. Negalėjau miegoti, valgyti, netekau daug svorio. Kraujospūdis pradėjo šokinėti, buvo diagnozuota hipertenzija. Kitiems gal keistai skamba, kad į Teisėjų tarybą kviečiami žmonės atsiduria ligoninėje. Bet tai didelis stresas. Kai žmonės užpuolami iš pasalų, nuo streso jie gali ne tik susirgti depresija, bet ir patirti širdies smūgį, susirgti vėžiu, mirti“, – kalbėjo V.Savickienė.

Tačiau ji negalėjo vien žiūrėti į lubas, nes augino du savo vaikus ir berniuką iš vaikų namų. Jautė begalinę įtampą dar ir todėl, kad iš šeimos neatimtų to berniuko. Kai prasidėjo baudžiamasis procesas, į panevėžietės namus buvo atsiųsta tarnyba patikrinti vaiko gyvenimo sąlygų. Nors jau buvo tikrinta anksčiau ir nebuvo prie ko prikibti.

„Mūsų šalyje tapo įprasta garsiai šaukti tada, kai prieš žmones pradedamas ikiteisminis tyrimas, kai jie yra sulaikomi. O tada, kai žmonės išteisinami, jau tylima.

Bet lazda turi du galus – visiems anksčiau ar vėliau būna atlyginta pagal tai, ką jie darė. Jei žmonės dirba sąžiningai, tada jų sąžinė rami. Man buvo pasakyta, neva aš pažeminau teismų autoritetą. Tačiau aš manau, kad jį žemina sufabrikuotos bylos ir jas sukurpę pareigūnai. Nežiūrima, kur pasirašoma, ką atneša sekliai. Galima daug ką papasakoti, bet turi būti surinkta duomenų, įrodymų“, – kalbėjo V.Savickienė.

Neatsiprašė už persekiojimą

Kai V.Savickienė buvo išteisinta, tuometis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atkakliai tylėjo, užuot siekęs bylą kuravusio J.Lauciaus bent drausminės atsakomybės už be pagrindo vykdytą baudžiamąjį persekiojimą.

Generalinis prokuroras nesiteikė nei atsiprašyti buvusios teisėjos, nei visuomenei paaiškinti, kodėl taip nežmoniškai buvo persekiojama V.Savickienė, jos nėščia dukra, seni tėvai, poliklinikos medikė.

E.Pašiliui turbūt buvo nepatogu bausti saviškį, kurį pasodino į aukštą kėdę.

Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J.Laucius 2017 metais padarė karjeros šuolį – ėmė vadovauti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Beje, baigiantis jo pirmajai kadencijai į pabaigą artėjo ir politinės korupcijos bylos nagrinėjimas. Tuo metu teismo užkulisiuose imta svarstyti, jog pabaigos link judantį procesą prokuroras bandys pristabdyti, kad nepalankus sprendimas nesukliudytų jo karjerai.

Todėl advokatai neatrodė nustebę, kai praėjusių metų lapkritį Vilniaus apygardos teisme J.Laucius pareiškė patikslinęs kaltinimus. Nors kaltinimai buvo pataisyti nežymiai, tik dėl datų nesutapimų, teisiamiesiems reikėjo atsakyti į naujus argumentus, todėl procesas užsitęsė dar kelis mėnesius.

Šiais metais J.Laucius po konkurso, kuriame dalyvavo dar vienas kandidatas, vėl buvo paskirtas į tas pačias vadovo pareigas.

Padeda siekti karjeros

„Lietuvos rytas“ paklausė J.Lauciaus, ar bliūkštant garsioms korupcijos byloms jis įžvelgia ir savo klaidų, ar tokios bylos padėjo jam siekti karjeros. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas ir toliau laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir „MG grupės“ bylos baigiamosiose kalbose: esą ikiteisminis tyrimas buvo atliktas kvalifikuotai, o STT tyrėjai ir prokuroras padarė viską, kad būtų surinkti visi duomenys, reikalingi bylai išspręsti teisingai teisme.

J.Laucius nenorėjo komentuoti korupcijos byloje, kurioje jis palaiko valstybinį kaltinimą, kaltinamųjų viešai pareikštų nuomonių apie jį ir jo karjerą.

Pareigūnas neįžvelgė priežastinio ryšio tarp jo paskyrimo į pareigas ir garsių procesų: „Teisminio nagrinėjimo metu bylos proceso eiga nuo prokuroro nepriklauso, procesui vadovavo ir ką kada atlikti sprendė teismas.“

Tuo metu prokuratūros užkulisiuose kalbama, kad kovotojo su korupcija įvaizdis ne vienam pareigūnui yra padėjęs kopti karjeros laiptais.

„Ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse netrūksta tokių, kurie moka pasibalnoti kovos su korupcija žirgą. Tai patogu, nes visuomenė yra nusiteikusi prieš korupciją. Tokia kova kai kam net gali būti pelninga, patenkinti karjeros ambicijas.

Kovoti su korupcija reikia, bet būtina surinkti įrodymų, nepasitenkinti įrašytais pokalbiais, kurie blogai girdisi arba iš viso neaišku, kas sakoma. Bylos turi būti tiriamos nešališkai, nereikia kariauti asmeninių karų. Pavyzdžiui, kai kurie prokurorai iš aukštų politikų buvo sulaukę priekaištų, kodėl nekovoja su oligarchais. Tik kiek tų oligarchų mūsų šalyje yra?“ – svarstė „Lietuvos ryto“ šaltinis iš prokuratūros sistemos, kai šią savaitę Vilniaus apygardos teismas išteisino visus įtariamuosius garsioje politinės korupcijos byloje.

Už kritiką sulaukė kirčių

Apie tai, kad bylos kurpiamos ir į teismus atiduodamos be svarių įrodymų, kad laužomi žmonių likimai, „Lietuvos rytui“ yra kalbėję ir didelę patirtį turintys prokurorai Julius Rėksnys bei Gintaras Jasaitis.

Abu pareigūnai po to buvo persekiojami, skundžiami Etikos komisijai už tai, kad D.Grybauskaitės valdymo dešimtmetį vadino juoduoju, kritikavo sistemos parankinius.

Pareigūnai atskleidė, kaip kurpiamos užsakytos bylos ir kaip aukštų politikų nurodymu žmonės būdavo ilgai persekiojami. Prokurorus piktino aukštų politikų kišimasis į tyrimus, triukšmingai surežisuoti vieši sulaikymai.

„Tai yra raganų medžioklė, asmuo iš anksto atiduodamas teisti miniai. Toks teisingumas iškreiptas“, – kalbėjo prokurorai.

Už viešą kritiką ir įvardytas prokuratūros sistemos ydas J.Rėksnys sulaukė vadovybės keršto. Tuometis generalinis prokuroras E.Pašilis perkėlė jį į žemesnes pareigas, nors patyręs pareigūnas iki tol daug kartų buvo skatintas ir apdovanotas už gerai atliktą darbą. J.Rėksniui pavyko teismuose laimėti, jis buvo grąžintas į ankstesnes vadovaujamas pareigas Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje.

Etikos sargams buvo apskųstas ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G.Jasaitis. Bet jis neišsižadėjo savo nuomonės, kad nemažai žmonių likimų buvo sulaužyta, bet niekas neatsiprašė tų, kurie buvo iš anksto nuteisti, o vėliau jau išteisinti.

„Nors žmonės išteisinami, nukenčia jų vardas, artimieji. Tokios klaidos neištaisomos, o atsakingų nėra. Praeityje nebuvo taip rizikuojama žmonių likimais. Pirmoje vietoje turėtų būti žmogaus teisės“, – tada teigė G.Jasaitis.

Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas