Išskirtinė vienybė
G.Maurico įsteigta organizacija „Lukšų vyrai“ nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ne tik rengia ukrainiečių karių apmokymus, kaip naudotis vakarietiška ginkluote, bet ir veža gyventojų suaukotą karinę įrangą bei humanitarinę pagalbą šiai karo niokojamai šaliai.
Anot G.Maurico, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje išryškino tikruosius žmonių veidus, atskleidė ne tik geriausias, bet ir blogiausias lietuvių savybes.
Pentagono vadovas pareiškė: Ukraina gali laimėti karą, tam reikia tinkamos įrangos
„Išryškėjo, kas yra kas. Pavyzdžiui, kai kariuomenėje yra sunkus kursas, tai išryškėja žmogaus tikrosios savybės – tai ir dabar išryškėjo, kas yra geresni, šiltesni, o kas yra apsimetėliai. Išlindo žmonių vertybės, tačiau taip pat pasirodė žmonių, kuriems įsijungė pavydas“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo buvęs karys.
Nuo pirmosios karo Ukrainoje dienos lietuviai demonstravo seniai matytą vienybę ir dosniai aukojo – pavyzdžiui, ukrainiečiams kare padedančiai organizacijai „Blue/Yellow“ lietuviai jau paaukojo virš 25 mln. eurų. Ar tos paramos jau užtenka?
„Užteks, kai bus pergalė. O tai, kas bus viršaus, bus skirta miestams atstatyti, kitiems dalykams. Bet aukojimas yra laisvas pasirinkimas – niekas neprivalo aukoti.
Mano vyrai važiuoja savo noru – jie neprivalo aukoti savo laiko, kurį galėtų leisti šeimoje, patogiai, namuose. Niekas neprivalo. „Lukšų vyruose“ niekas negauna atlyginimo.
Man sakė, „mokėk sau atlyginimą – vis tiek tau reikia to ar ano“. Bet ukrainiečiai duoda, kur gyventi, duoda maisto. Ir už tą atlyginimą, kurį su mokesčiais išsimokėčiau sau, už juos galima nupirkti šalmą. Tas šalmas gali išgelbėti gyvybę. Tai man keli šimtai eurų svarbiau nei kažkieno gyvybę? Ne“, – pabrėžė G.Mauricas.
Įvairios sumos
Ne vienam gali susidaryti įspūdis, kad kiti šalies gyventojai aukoja šimtais ar net tūkstančiais, nors anaiptol ne visi tokius pinigus gali skirti paramai. Tačiau G.Maurico teigimu, kai kurios paaukotos sumos, nors ir nedidelės, atrodo tik dar vertingesnės.
„Aš dėkoju jiems. Mūsų finansistė kartais atsiunčia pavedimo kopijas, ir ten būna koks 11,45 eurų iš pašto atsiųsta. Ir aš žinau, kad šių pinigų vertė yra didesnė negu du tūkstančiai eurų, nes žmogus, net neturėdamas interneto, juos atidėjo iš savo santaupų.
Buvo mergaitė, kuri taupė žiurkėnui ir narveliui, bet ji tuos sutaupytus pinigus pridavė į bankomatą ir atidavė Ukrainai. Tai apie kokius tūkstančius kalbame? Čia yra atiduodama širdis, atiduodamos svajonės“, – pasakojo organizacijos steigėjas.
Susiję straipsniai
G.Mauricas įsitikinęs, kad nėra neteisingo būdo ar per mažos sumos aukai.
„Aukoti galima bet kaip. Jaučia žmonės širdimi, kuo gali pasitikėti. Aš esu už tai, kad bet kas, kas daro dėl Ukrainos, tegul daro tuo būdu, kuris jam patogiausias ir geriausias. Mano supratimu, nėra skirtumo, kam, svarbu tie pinigai sukurtų kažką ir nukeliautų į Ukrainą“, – įsitikinęs jis.
G.Mauricas pabrėžė, kad ukrainiečiai nuožmiai kaunasi ir už lietuvių laisvę.
„Pačioje pradžioje buvau užleidęs savo būstą dviem ukrainiečiams, kurie prieš karą čia buvo atvažiavę dirbti, o prasidėjus karui važiavo atgal. Jiems pasakiau, kad viskas, kas yra bute, yra jų – naudokitės. Jie sako, ne, mes negalime.
Bet tie žmonės, kurie dabar žūsta Ukrainoje, jie atiduoda savo gyvybes ir už mūsų laisvę. Aukoja gyvybes už vertybes, už šviesą. Tuos daiktus, kurie yra čia, kaip šaldytuvas, maistas, aš galėsiu nusipirkti, jei būsiu gyvas. Gyvybės aš negaliu užsidirbti, todėl negalima tų dalykų lyginti.
Žmogus gali visiškai nieko neaukoti, gali kažką padaryti – parašyti gražų atsiliepimą apie kažką, apkabinti ukrainietį, kad ir kokį surūgusį lietuvį – jis nusišypsos, padarys kažką gero gyvenime“, – kalbėjo G.Mauricas.