Ar Lietuvai reikėtų sekti Latvijos pėdomis? Palaikantys karą liktų be lietuviško paso

Praėjusią savaitę Latvijos parlamentas žengė netikėtą žingsnį – Rusijai ir toliau visomis išgalėmis stengiantis okupuoti nepriklausomą Ukrainą, latviai priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių.

Latvijos parlamento ryžtingumu susižavėję lietuviai ėmė kelti klausimą, ar tokia pati bausmė galėtų įsigalioti ir pas mus. Ar Lietuva taip pat turėtų atimti pilietybes iš tų, kurie remia karo nusikaltimus?<br>Lrytas.lt fotomontažas
Latvijos parlamento ryžtingumu susižavėję lietuviai ėmė kelti klausimą, ar tokia pati bausmė galėtų įsigalioti ir pas mus. Ar Lietuva taip pat turėtų atimti pilietybes iš tų, kurie remia karo nusikaltimus?<br>Lrytas.lt fotomontažas
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.<br>Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.<br>Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Evelina Gudzinskaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Apr 26, 2022, 5:51 AM, atnaujinta Apr 26, 2022, 10:30 AM

Tokia bausmė numatyta dvigubą pilietybę turintiems asmenims, teikiantiems reikšmingą finansinę, materialinę, propagandinę, technologinę ar kitokią paramą šaliai ar žmonėms, įvykdžiusiems genocidą, nusikaltimus taikai ar žmoniškumui, karo nusikaltimus, keliančius grėsmę teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Pilietybė taip pat gali būti atimta, jei asmuo pats prisidėjo prie minėtų nusikaltimų.

Tiesa, pataisytas įstatymas draudžia atimti pasą iš karo nusikaltimų rėmėjų, turinčių tik Latvijos pilietybę. Teigiama, kad įstatymo pataisomis siekta sukurti pagrindą atimti šalies pilietybę iš rusų milijardieriaus Piotro Aveno.

Latvijos parlamento ryžtingumu susižavėję lietuviai ėmė kelti klausimą, ar tokia pati bausmė galėtų įsigalioti ir pas mus. Ar Lietuva taip pat turėtų atimti pilietybes iš tų, kurie remia karo nusikaltimus?

E.Gudzinskaitė: reikia turėti galimybę atimti pilietybę iš asmens, kuris yra nelojalus mūsų valstybei

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigė palaikanti idėją, kad Lietuvos valstybingumui kenkiantys asmenys, turintys ir kitos šalies pilietybę, turėtų netekti Lietuvos pilietybės.

„Manau, kad mums reikėtų tokių pataisų. Esu labai už. Aišku, reikėtų apmąstyti pačią formuluotę, bet iš tiesų reikia turėti galimybę atimti pilietybę iš asmens, kuris yra nelojalus mūsų valstybei, akivaizdžiai veikia prieš jos interesus“, – portalui lrytas.lt sakė E.Gudzinskaitė.

Anot jos, kol kas tokia praktika Lietuvoje negalima, o Lietuvos pilietybę prarasti gali tik kitos šalies piliečiais tapę asmenys.

„Įsivaizduokime atvejį, kad asmuo yra Rusijos ir Lietuvos pilietis. Jis pradeda šlovinti Putino režimą ir galbūt net kenkti aktyviais veiksmais. Jis kenktų mūsų valstybingumui. Reikėtų turėti galimybę iš tokio asmens atimti pilietybę“, – pavyzdį pateikė Migracijos departamento vadovė.

Tačiau, kaip pažymėjo E.Gudzinskaitė, pilietybės neįmanoma atimti iš asmenų, kurie turi tik Lietuvos pilietybę, nes Lietuva, kaip ir Latvija, yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl asmenų be pilietybės mažinimo.

„Pagal tą konvenciją ir Pilietybės įstatymą mums draudžiama palikti asmenį be pilietybės. Bet būtent tais atvejais, kai yra daugybinė pilietybė, tokią nuostatą būtų galima taikyti. Tokiu atveju Lietuvos pilietybę atimtume, bet asmuo liktų kitos valstybės pilietis, taigi nebūtų pažeista jo teisė į pilietybę“, – nurodė pašnekovė.

Migracijos departamento vadovė skaičiavo, kad Lietuvos ir kitos šalies pilietybę turi bent kelios dešimtys tūkstančių asmenų.

V.Čmilytė-Nielsen kol kas nemato reikiamybės

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu nemano, kad tokia bausmė, taip pilietybės atėmimas, Lietuvoje šiuo metu yra reikalinga. Anot jos, tai – išskirtinė priemonė, kuri turi būti naudojama labai pamatuotai.

Latvija įvertino savo šalies situaciją ir pagal ją priėmė sprendimus. Lietuvos įstatymai leidžia tramdyti ribas peržengusius asmenis, mūsų Baudžiamajame kodekse yra numatytos bausmės už jūsų minimas veikas.

Visų pirma turėtume taikyti jau numatytas baudžiamojo poveikio priemones“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Čmilytė-Nielsen.

D.Jakniūnaitė: tai – simbolinis sprendimas, Lietuvoje jis neturėtų prasmės

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė latvių priimtas įstatymo pataisas vadina daugiau simbolinėmis, nes jos palies tik nedidelį skaičių Latvijos pilietybę turinčių asmenų.

„Panašu, kad šio įstatymo kontekstas buvo susijęs būtent su tuo milijardieriumi, vienu turtingiausių Rusijos ir pasaulio žmonių P.Avenu. Kai mes skaitome antraštes, atrodo, kad iš visų piliečių, kurie pažeidžia įstatymą, tarsi galėtų būti atimta pilietybė.

Labai svarbu suprasti, kad tai nukreipta prieš žmones, kurie gavo Latvijos pilietybę kaip antrą pilietybę. Iš esmės – prieš Rusijos piliečius, kurie kažkokiu būdu turėjo teisę ją įgyti. Sakyčiau, šia prasme tai daugiau yra simbolinis sprendimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino D.Jakniūnaitė.

Svarstydama apie tokio įstatymo pritaikymo galimybes Lietuvoje, ji pabrėžė, kad mūsų šalyje Pilietybės įstatymas ir taip yra griežtesnis, be to, mes vis dar neturime dvigubos pilietybės įstatymo, todėl tokio pobūdžio įstatymų priėmimas esą neturėtų prasmės.

„Greičiausiai net nebūtų prasmės tokio pobūdžio įstatymus priiminėti. Pilietybę įgijus gimimo būdu, toks pagrindas, kaip kitokios nuomonės turėjimas, kad ir labai atgrasios, negali būti priežastis atimti pilietybę iš žmogaus, gimusio Lietuvoje“, – įsitikinusi profesorė.

Uždrausta Georgijaus juosta ir kiti Rusijos karo prieš Ukrainą simboliai

Primename, kad praėjusią savaitę Lietuvos parlamentas priėmė Administracinių nusižengimų ir Susirinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias šalyje uždrausta viešai demonstruoti Georgijaus juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius.

Pagal priimtas pataisas, Lietuvoje draudžiama naudoti „totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti“.

Draudimas apima ir šiuo metu Rusijos kare su Ukraina naudojamus simbolius – raides „Z“, „V“ ir kitas.

Numatyta, kad už tokių simbolių demonstravimą gresia 300–700 eurų bauda, o juridiniams asmenims ji siekia iki 1,2 tūkst. eurų. Pakartotinai nusižengus bus skiriama 500–900 eurų bauda fiziniams asmenims arba 800–1,5 tūkst. eurų bauda juridiniams asmenims.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.