„Nenoriu nieko kažkaip versti jaudintis ar papildomai nerimauti. Žinome, kad yra tokia data, kai dalis žmonių švenčia kažką nelabai suprantamo. Tiesą sakant, mūsų institucijos ruošiasi, stebi situaciją, socialinius tinklus, kitą informacinį lauką ir bus pasirengę apsaugoti visuomenę nuo galimų provokacijų, kurių taip, gali pasitaikyti.
Bet turbūt nėra geresnio priešnuodžio prieš įvairias provokacijas kaip pačių išmintingas elgesys“, – teigė ministrė pirmininkė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad gegužės 9-ąją niekas gyventojams nedraus eiti kapines, jei nebus naudojami uždrausti Rusijos karą Ukrainoje remiantys simboliai.
„Pirmiausia, mes daug ką padarėme, esame pasiruošę išrašyti baudas už tų simbolių naudojimą, kad nebūtų provokacijų. Preventyviai pirmiausiai sakome, kad padarykite nacizmui ir komunizmui prilygintinus simbolius, kuriuos mes uždraudėme naudoti ir provokuoti. Nedarykime šito tą dieną“, – ragino L.Kasčiūnas.
„Kas norės, tas eis (į kapines, – aut.past.), bet, tikimės, kad eis ir darys suvokiant, ką reikštų vieno ar kito simbolio naudojimas mūsų visuomenės akyse. Gegužės 9-oji mums yra dar vienos okupacijos pradžia, teroro, represijų pradžia“, – pridūrė jis.
Artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai pradėjo nuogąstauti dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
