G. Nausėdos ir valdančiųjų grumtynėse į areną žengia teisėjai: šaltiniai atskleidė tris galimas versijas

Aštrėja prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų grumtynės dėl didesnės įtakos teismams. Panašu, kad į vykstančių kovų areną dabar įžengė ir patys teisėjai.

 G. Nausėdos ir valdančiųjų grumtynėse į areną žengia teisėjai: šaltiniai pateikia tris galimas versijas.<br> Lrytas.lt koliažas
 G. Nausėdos ir valdančiųjų grumtynėse į areną žengia teisėjai: šaltiniai pateikia tris galimas versijas.<br> Lrytas.lt koliažas
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „#NeSpaudai“ dalyvavę J.Šovienė ir G.Kryževičius diskutavo itin aštriai.<br>T.Bauro nuotr.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „#NeSpaudai“ dalyvavę J.Šovienė ir G.Kryževičius diskutavo itin aštriai.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Kryževičius<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Kryževičius<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 28, 2022, 6:55 AM, atnaujinta Apr 28, 2022, 11:37 AM

Vienas pastaruoju metu viešumą pasiekusių šios kovos epizodų – Gintaro Kryževičiaus skundai, kad jo vadovaujamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dūsta nuo bylų gausos, o Prezidentūra esą nesiima spręsti problemos.

Teisininkas neseniai žiniasklaidai netgi atviravo, kad dėl susidariusios situacijos jis svarstė galimybę kreiptis į teismą.

Su Prezidentūra bylinėtis pasiryžusį G.Kryževičių sustabdęs tik Ukrainoje kilęs karas.

Bet LVAT pirmininkas neslėpė, kad bendradarbiavimas su prezidento atstovais yra komplikuotas, G.Nausėdos komanda neįsiklauso į teisėjų argumentus, ignoruoja jų pasiūlymus.

G.Kryževičiui taip pat esą susidarė įspūdis, kad teismų sistemoje įvestas tiesioginis valdymas, o prezidento patarėjai elgiasi taip, lyg būtų pagrindinio akcininko atstovai valstybės įmonėje.

Tačiau Prezidentūra tokius priekaištus atmetė kaip nepagrįstus.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, G.Nausėdos aplinkoje šis konfliktas vertinamas kaip G.Kryževičiaus bandymas žūtbūt išsilaikyti teismo vadovo kėdėje.

Teigiama, esą kadenciją baigiantis G.Kryževičius tyčia bando provokuoti kuo rimtesnį konfliktą, kad turėtų pasiteisinimą, neva dar vienai kadencijai jis nebuvo pasirinktas dėl viešai reiškiamos kritikos.

Prašė pakeisti klausimą

Ar tai yra pagrindinė į viešumą prasiveržusio ginčo priežastis? O gal mainais už ramybę 60-mečio sulaukusiam teisėjui G.Nausėda vis dėlto gali pasiūlyti likti poste dar vieną kadenciją?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „#NeSpaudai“ paklausta prezidento patarėja Jūratė Šovienė (beje, trečiadienį buvo pranešta, kad premjerė Ingrida Šimonytė jos kandidatūrą teikia į Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkus. – Red.) neturėjo galimybės net atsakyti į šį klausimą.

„Ar būtų galima pakeisti šį klausimą kitu, nes jis yra nekorektiškas ir aš nenorėčiau išgirsti atsakymo?“ – skubiai užkirto laidoje taip pat dalyvavęs G.Kryževičius.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, be G.Kryževičiaus, vadovauti LVAT pretenduoja dar trys teisėjai.

Beje, po laidos vienas pretendentų apgailestavo, kad anksčiau nesikreipė į teismą, nes netekęs dabartinių pareigų tokios galimybės jau neturės.

Įžvelgė didėjančią bėdą

LVAT pirmininkas su Prezidentūra ketino bylinėtis dėl to, kad ši esą neužtikrina efektyvios teismų sistemos, kaip numatyta Europos Sąjungos sutartyje bei Žmogaus teisių chartijoje.

Kitaip tariant, G.Kryževičius prezidentą ir jo atstovus kaltino delsiant priimti sprendimus skirti papildomų teisėjų, kurie galėtų imtis nelegalių migrantų bylų. Dėl jų gausos esą smarkiai išaugo LVAT teisėjų darbo krūvis, o kai kurių kitų bylų nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei metus.

G.Kryževičius siūlė į LVAT perkelti du laisvus teisėjų etatus iš apygardų administracinių teismų, bet Prezidentūra esą nesiėmė to spręsti ir išeities paieškos užtruko per ilgai: „Problema buvo, ji bus ir ji aštrėja.“

G.Kryževičius laidoje „#NeSpaudai“ kilusių nesutarimų nevadino konfliktu, bet nesutiko su prezidento atstovų argumentais, kad kylančias problemas gali išspręsti tik sisteminė pertvarka: „Taip, ji reikalinga, bet laukti pertvarkos ir smukti žemyn negalime.

Pokyčiai reikalingi, bet kad jie būtų, reikia politinės valios. Kitaip smuksime į dugną.“

Situaciją mato skirtingai

Tuo metu Prezidentūra šias problemas mato kiek kitaip. Jos atstovų teigimu, laikinai padidėjęs krūvis dėl nelegalių migrantų esą turi būti sprendžiamas laikinomis priemonėmis perkeliant teisėjus iš vieno teismo į kitą, o ne kuriant naujus etatus.

J.Šovienė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais teismą pasiekiančių bylų skaičius nuosekliai mažėjo, o paskyrus du naujus teisėjus jų nagrinėjimo tempas esą dar pagerėjo: „Susidūrus su nelegalių migrantų krize praėjusių metų pabaigoje iš tiesų atsirado daugiau darbo.

Bet tam buvo papildomai laikinai skirti šeši teisėjai iš kitų teismų. Teismas vėliau nusprendė, kad užtenka ir penkių.“

Prezidento patarėja taip pat ėmė aiškinti, kad LVAT yra daug nesudėtingų bylų, kai sprendžiami nuteistųjų ginčai dėl įkalinimo sąlygų, bet iškart sulaukė G.Kryževičiaus atkirčio: „Ar tai, jūsų supratimu, ne bylos?“

Be to, LVAT pirmininkas užsipuolė J.Šovienę, kad jos teiginiai apie teisėjų skaičių ir jų darbo krūvius yra klaidingi: „Jūsų teiginiuose yra 80 procentų netiesos. Pokyčiai, kuriuos minite, atsiranda tik mūsų pastangomis.

Bet tų pastangų greitai neliks, nes grįšime į normalų darbo ritmą, kuris, jūsų supratimu, atitinka Apeliacinio teismo darbo krūvį. Tačiau mes už jį dirbame trečdaliu didesniu krūviu.“

Bandoma ieškoti kabliukų?

Prezidentūrai pagalius į ratus kaišioja ir Seimas, kuris delsia svarstyti G.Nausėdos pateiktą buvusio Konstitucinio teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į Aukščiausiojo teismo (AT) teisėjus.

Prieš kelias savaites šis klausimas staiga buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės aiškinant, esą trūksta kandidato pažymos apie sveikatą ir specialiųjų tarnybų leidimo dirbti su slapta informacija.

J.Šovienė laidoje „#NeSpaudai“ tvirtino, kad kandidatas turi visas būtinas pažymas, tačiau pripažino, kad E.Šileikio kandidatūros svarstymą parlamente lydi nemažai užkulisinių intrigų: „Greičiausiai ši kandidatūra kam nors nepatinka, nors tai neturėtų būti svarbu.

Vis dėlto bandoma ieškoti kažkokių kabliukų ir tiesiog sutrukdyti prezidentui įgyvendinti savo konstitucinius įgaliojimus formuojant teismų valdžią.“

Sklando ne viena versija

E.Šileikis yra ne kartą kritikavęs ir G.Nausėdą, ypač dėl užpernai strigusios Konstitucinio teismo teisėjų rotacijos.

Buvęs KT teisėjas tuomet įžvelgė galimų pagrindinio šalies įstatymo pažeidimų, už kuriuos prezidentui esą net galėtų būti inicijuota apkalta.

Tačiau dar labiau E.Šileikiui kliuvo į KT teismo teisėjus pasiūlyta buvusios šio teismo kanclerės Ingridos Danėlienės kandidatūra.

Manoma, kad itin kritiški E.Šileikio pasakymai apie šią kandidatę užrūstino tuometį KT pirmininką Dainių Žalimą. Jį ir I.Danėlienę jau tuomet siejo artimi ryšiai, vėliau pora susituokė.

Buvęs KT pirmininkas dabar yra vienas didžiausių E.Šileikio kritikų.

Šaltinių teigimu, D.Žalimo nuomonės esą gali būti paisoma atsidėkojant už pastarojo pastangas buvusį konservatorių lyderį Vytautą Landsbergį prilyginti valstybės vadovui.

Kita Seimo užkulisiuose sklandanti versija, kad dažnai kitokią nuomonę turintis ir nuolat vandenį drumsčiantis E.Šileikis esą gali būti rakštis ir AT.

Be to, prezidento patarėja J.Šovienė nepaneigė, kad stabdant šios kandidatūros svarstymą gali būti mėginama išsaugoti dabartinę tvarką AT, kuriam jau dvejus metus laikinai vadovauja Sigita Rudėnaitė.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, kol nepaskirti visi AT teisėjai, laikinoji pirmininkė gali išsaugoti šį postą, be to, esą nežinia, ar prezidentas jos kandidatūrą Seimui ryžtųsi teikti dar kartą.

Stumdosi dėl atrankos

Vis dėlto gali būti, jog svarbiausia prezidento komandos ir valdančiųjų nesutarimų priežastis yra šiuo metu Seime vykstančios batalijos dėl Teismų įstatymo.

Prezidentūra priešinasi teisėjų elito ir valdančiųjų siūlymams keisti dabartinę teisėjų atrankos sistemą.

Šiuo metu iš septynių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių keturi yra visuomenės atstovai, kuriuos siūlo prezidentas.

Vienas jų skiriamas ir komisijos vadovu.

Tačiau valdantieji nori mažinti visuomenininkų įtaką komisijoje paliekant joje tiktai tris atstovus.

Šių pokyčių siekiantys teismai komisijoje turėtų keturis savo atstovus, o pirmininkas irgi būtų skiriamas iš teisėjų gretų.

Neabejojama, kad po tokios pertvarkos visuomenės atstovų balsas atrenkant teisėjus susilpnėtų, kartu mažėtų ir šalies vadovo įtaka šiam procesui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.