Nors ekspertai vieningai sutaria, kad Padniestrė, o ir pati Moldova, yra Rusijos strateginiai tikslai, vis dėlto, jokių pajėgumų užimti šias teritorijas režimas šiuo metu neturi.
Nugriaudėję sprogimai
Uždniestrės Saugumo taryba antradienį pranešė, kad regione iš viso buvo trys incidentai – pirmadienio sprogimai Tiraspolyje, antradienio sprogimai Majake ir antradienį padaryta žala kariniam daliniui Parkanio kaime. Sprogimai apgadino radijo bokštą ir Valstybės saugumo ministeriją separatistiniame regione.
Šie incidentai įvyko netrukus po to, kai Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, esą Padniestrėje yra engiami rusakalbiai.
Reaguodama į incidentus, Moldovos prezidentė Maja Sandu sušaukė skubų Saugumo tarybos posėdį – regiono keliuose kuriami patikros punktai, atšauktas gegužės 9-osios paradas, įvestas nuotolinis vaikų mokymas.
D.Antanaitis: „Rusijos tikslai yra pakankamai aiškūs“
Atsargos majoras, ginkluotės ir karybos specialistas Darius Antanaitis įsitikinęs, kad Kremliaus režimui Padniestrė yra reikalinga, o Moldovos užėmimas – vienas iš režimo tikslų, tačiau Maskvos norai ir jos realios galimybės – labai skirtingi dalykai.
„Rusų generolai jau pasakė, kad sekantis jų taikinys yra Moldova, o rusų pajėgų judėjimas palei Juodąją jūrą link Moldovos ir Uždniestrės tik dar kartą mums pasufleruoja, kokie Rusijos planai.
Be to, nereikia pamiršti, ką rusai pasakė prieš pradedami puolimą Ukrainoje – kad jų tikslas yra atstatyti Sovietų Sąjungos imperijos ribas ir nustumti NATO pajėgas už 1997 metų ribų“, – portalui lrytas.lt sakė D.Antanaitis.
Anot jo, Padniestrėje yra resursų, kurie rusų pajėgoms dabar yra reikalingi.
„Padniestrėje yra rusų pajėgos su pakankamai dideliu tankų kiekiu, o rusų tankų sąnaudos Ukrainoje yra labai didelės, todėl jiems reikalingi tie pajėgumai, kurie dabar užrakinti Padniestrėje.
Ir pati Moldova jiems yra svarbi, juolab, kad Moldovos populiacija yra pakankamai prorusiška. Manau, kad rusai toliau vykdo savo politinį, strateginį tikslą – okupuoti visas buvusias Sovietų respublikas“, – svarstė jis.
Karybos ekspertas įsitikinęs, kad rusų pajėgos norėtų judėti į Padniestrę, tačiau ar jie iš tiesų ten eis, priklausys nuo Ukrainos karių.
„Tai, kad Rusija pasakė, jog kažką padarys ar kad pradėjo kažką daryti, dar nėra faktas, kad jiems tai pavyks. Yra strateginiai tikslai, kuriuos jie bando pasiekti, tačiau viskas sprendžiama ant žemės – kaip rusams seksis veržtis į priekį ant žemės.
Šiai dienai, manau, kad rusai neturi nei pajėgumų, nei technikos, nei amunicijos kažką tęsti toliau, ypač kalbant apie Moldovą ar Baltijos valstybes“, – pabrėžė jis.
Nepaisant pastorosiomis dienomis stebimų incidentų Padniestrėje, D.Antanaitis netiki, kad Rusija judėtų link Moldovos nepasiekusi savo tikslų Ukrainoje. „Jie galėtų prasiveržti aplink Odesą ir toliau veržtis link Moldovos, tačiau esu labai skeptiškas, kad jiems tai pavyktų be visuotinės mobilizacijos ir be papildomos ginkluotės“, – pastebėjo jis.
Ilgojo laikotarpio grėsmės
Tiesa, karybos ekspertas neatmeta, kad ilguoju laikotarpiu Maskva savo strateginio tikslo neatsisakys. Visgi, D.Antanaitis nesiėmė prognozuoti, ar Moldovos gyventojai priešintųsi taip pat narsiai, kaip rusų okupantams jau antrą mėnesį priešinasi ukrainiečiai.
„Ką Moldovai dabar reikėtų daryti, tai ruoštis karui – pasiruošimas karui užtrunka ilgą laiką. Jeigu matai provokacijas, matai labai ryškius indikatorius, kad kažkas bandys tave pulti, tai pats blogiausias laikas dabar būtų nieko nedaryti. (...)
Vis dėlto, Moldova yra viena vargingiausių Europos valstybių, labai susiskirsčiusi, dalis populiacijos yra lojali Rusijai, todėl vienareikšmiškai atsakyti už Moldovos piliečius, kaip jie kovotų prieš Rusiją, negalėčiau“, – sakė D.Antanaitis.
Tuo metu suprasti, kokia būtų Vakarų reakcija, jeigu rusai iš tiesų užpultų dar vieną Europos valstybę, anot jo, galima prisiminus Vakarų reakciją karo Ukrainoje pradžioje.
„Jeigu Ukraina taip nesipriešintų, ji nebūtų gavusi paramos. Vakarų reakcija labai priklausė nuo Ukrainos reakcijos – jeigu valstybė nenori gintis, jeigu valstybė priima Rusijos primetamą valią, tai ir nesulauks paramos, nes tuomet tai būtų priimama kaip faktas, kad ta valstybė norėtų būti valdoma Rusijos“, – svarstė D.Antanaitis.
D.Šlekys: „Tai yra dėmesio nukreipimo manevras“
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Deividas Šlekys teigė manantis, kad išpuoliai Padniestrėje – tik dėmesio nukreipimas, nes Rusija šiuo metu neturi jokių pajėgumų savo puolimą tęsti ir Moldovos kryptimi.
„Nors ten sproginėja dalykai, tai yra vienas, didžiulis informacinis triukšmas – Rusija šiuo metu nepajėgi ten nieko padaryti. Padniestrėje yra dislokuotos Rusijos pajėgos, bet jos tikrai nėra tokios didelės, kad galėtų daryti rimtą puolimą į Ukrainos pusę, o juo labiau į Moldovos pusę. Ten pajėgų nėra tiek daug, ir jos tikrai ne pačios aukščiausios kokybės.
O Rusija tikrai neturi pajėgų, kurias galėtų ten atsiųsti – viskas yra Ukrainoje. Po kreiserio „Moskva“ paskendimo jie net nelabai gali (arba bijo) iš Juodosios jūros plaukti arčiau kranto ir bandyti laipinti vieną kitą karį“, – lrytas.lt dėstė D.Šlekys.
Politologas svarstė, kad šie incidentai skirti dėmesio atitraukimui – kad Vakarų valstybės turėtų papildomą galvos skausmą ir rūpestį stebėti, kas vyksta Moldovoje.
„Ilguoju laikotarpiu ten visko gali būti, bet šiuo metu tai yra bandymas blaškyti dėmesį ir kurti informacinį triukšmą ten, kur iš tiesų Rusija dabar nieko rimto negali padaryti“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu ar Moldovos užpuolimas galimas ateityje, anot D.Šlekio, priklauso nuo to, kaip klostysis įvykiai Ukrainoje.
„Jeigu vieną dieną bus koks nors judesys link Odesos, tada visai kitokioje šviesoje matysime ir patį Moldovos klausimą. Bet kol kas niekas toje vietoje nevyksta.
Odesos kryptimi Rusija šiuo metu nieko neruošia, nes tam neturi pajėgumų – visas veiksmas yra rytuose, Donbase. Tol, kol nėra jokio rimto priartėjimo prie Odesos, jos apsupimo (o jo mes tikrai nematome ir nemanau, kad matysime), tai kalbėti apie rimtus Rusijos veiksmus Moldovos kryptimi nėra prasmės“, – įsitikinęs D.Šlekys.
„Reikia remti Moldovos vyriausybę, jeigu ji prašys pagalbos, tačiau šiuo atveju tegul pati Moldova tvarkosi, nes manau, kad ji dar pajėgi susitvarkyti su šia situacija. O paskui ją tiesiog reikės stebėti, bet per daug nesiblaškyti, nes tai yra tam tikras dėmesio nukreipimo manevras“, – pridūrė jis.
V.Malinionis: „Rusai artėja prie kulminacinio taško“
Tuo metu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė nesantis tikras, kas iš tiesų stovi už sprogimų Padniestrėje – anot jo, tai gali būti ir tam tikrų regiono grupuočių tarpusavio kovos, bet ir Rusijos pretekstas į Uždniestrę įvesti didesnes pajėgas.
„Padniestrėje yra apie 1,5 tūkst. „taikos palaikytojų“, tad ta teritorija Rusijos kontroliuojama. Kyla klausimas, kam Rusijai reikėtų taip daryti, jeigu jie ir taip ją kontroliuoja.
Žinoma, tai gali būti pretekstas įvesti didesnes pajėgas – nepamirškime, kad Rusija nori per Odesą sujungti Uždniestrę su Donbaso teritorija, jog gegužės 9-ąją turėtų kažkokį laimėjimą. Vis dėlto, neatrodo, kad jie turėtų labai daug šansų net ir tai padaryti“, – lrytas.lt svarstė atsargos pulkininkas.
V.Malinionis pastebėjo, kad rusų pajėgos ir antroje karo Ukrainoje fazėje kol kas nepadarė reikšmingo proveržio, tad pulti dar viena kryptimi, išskaidyti pajėgas rusams būtų neracionalu.
„Ukrainiečiai gauna daug ginklų, vyksta nedideli prasiveržimai iš Rusijos pusės, bet operacinių proveržių vis tiek nesimato. Jie yra užstrigę. Užėmė kelis kaimus, bet gal rytoj vėl tų kaimų neturės.
Jau keliolika dienų vyksta antra fazė, bet jie jokio proveržio nepasiekė, o resursai naudojami. Laikas jų nenaudai, resursai naudojasi, jie, kaip ir pirmoje fazėje, artėja prie kulminacinio taško, kai turės daryti pauzę – nebegalės vystyti tokių intensyvių puolamųjų veiksmų“, – prognozavo jis.
Tuo metu rimtą pavojų Moldovai ilguoju laikotarpiu V.Malinionis matytų tuo atveju, jeigu rusams iš tiesų pavyktų susikurti savo sausumos koridorių Ukrainos pietuose.
