Kilus diskusijoms apie Ukrainos gelbėtojų etiketes tik prisiklijavusius lietuvius, eksperto vertinimas

Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos lietuviai gausiai aukoja savo pinigus karo nualintai šaliai, į Ukrainą nuolat vežama ir humanitarinė pagalba. Tačiau pastebima, kad jau atsiranda ir herojų etiketes užsiklijavusių lietuvių, kurie žmonių gerumą galimai naudoja asmeninėms savo reikmėms.

Palaikymo Ukrainai akcija.<br>M.Kulbio nuotr.
Palaikymo Ukrainai akcija.<br>M.Kulbio nuotr.
Mindaugas Lapinskas<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Lapinskas<br>T.Bauro nuotr.
Parama Ukrainai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Parama Ukrainai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Parama Ukrainai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Parama Ukrainai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mindaugas Lapinskas<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas<br>V.Balkūno nuotr.
Ukraina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukraina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukrainiečių registracijos centras<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainiečių registracijos centras<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainos nacionalinė vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukrainos nacionalinė vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukrainiečių registracijos centras<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainiečių registracijos centras<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Apr 29, 2022, 6:00 AM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas.

Trečiadienį viena lietuvių grupė, kuri teigė kariaujanti Ukrainoje ir teikianti paramą ukrainiečiams, viešojoje erdvėje dėl galimo neskaidrumo tapo diskusijų objektu. Paklaustas, kaip vertina tai, kad atsiranda žmonių, karą Ukrainoje panaudojančių savo asmeninėms reikmėms, M.Lapinskas komentavo, kad tokie dalykai per daug stebinti neturėtų.

„Šitas reiškinys turi visos geros žiniasklaidos istorijos požymius – neblogai atrodantys, pasportavę ir uniformuoti vyrai, ginklai, pinigai, kažkokios vagystės, kažkokios meilužės, kviečiamos kartu atvykti.

Žmonėms tokie dalykai patinka ir jie tokius dalykus seka ir mėgsta. Galiu paguosti, kad Ukrainai nuo to nieko blogo, nes tikriausiai tokio tipo parama yra lašas jūroje, jei ne mikroskopas jūroje.

Bet tokios dramos ir tai, kad žmonės skiria šitiek laiko aiškinimuisi, rodo, kad noras pasirodyti, įsitvirtinti, po televizijas pavaikščioti, yra irgi gana reikšmingas faktorius, o ne tik parama kariaujančiai Ukrainai“, – svarstė komunikacijos ekspertas.

Jis sutinka, kad šį paramos teikimo ir naujų herojų iškilimo laikotarpį būtų galima palyginti ir su koronaviruso pandemijos Lietuvoje pradžia, kai vos jai prasidėjus visuomenė demonstravo vienybę, tačiau vėliau vis tiek kilo problemų ir nesusikalbėjimo.

„Aš nueičiau dar labiau atgal – šitą visą reiškinį, ko gero, būtų galima pavadinti pusiau rusiškai – „Cesiulščina“. Kai Alytuje kilo gaisras, meras pirmas puolė į apkasus, puolė gesinti gaisro, gyvas transliacijas daryti, fotografuotis, laimėjo „metų influencerio“ titulą. Tai su parama Ukrainai yra ne vienas toks Cesiulis, o kokie 20.

Jų kartais profesionalūs gebėjimai teikti paramą ir kariauti yra turbūt panašūs, kaip Cesiulio gebėjimas gesinti gaisrus, bet užsivedimas, aistra, ambicija ir noras surinkti „like“ turbūt panašus“, – dėstė M.Lapinskas.

Dėl to, pasak jo, vienas paramos teikėjas pradeda konkuruoti su kitu, o taip būna visada, jei nėra įvardijami aiškūs misijos tikslai. 

„Jei tu turi kažkokią aiškią nišą, problemą, nori ją išspręsti, ir jei tu matai, kad jos išspręsti negali, tai tu ją siaurini tol, kol galėtum pasakyti, kad išspręsiu šitą problemą, ir tada tu nekonkuruoji su kitais. <...> Kartais galbūt reikėtų vietoje šokant į autobusiuką ir važiuojant pagalvoti ir apie efektyvumą, ir tai, kokią būtent problemą norime išspręsti“, – aiškino pašnekovas.

Pasak komunikacijos specialisto, jau galima būtų teigti, kad lietuvių paramos Ukrainai banga po truputį slūgsta, ją surinkti darosi vis sudėtingiau, tačiau dabar, jo teigimu, atėjo politikų laikas.

„Lietuva turėtų teikti didesnę politinę paramą, ką ir daro, tiek tarptautinėje sferoje, niuksint vokiečius ar prancūzus atsisakyti rusiškų dujų, iki galbūt finansinės paramos, tačiau nebūtinai per Lietuvą, o galbūt per Europos Sąjungą“, – svarstė jis.

Nors panašu, kad jau netrukus sunkiąją ginkluotę Ukrainai tieks ir Vokietija, kuri iki šiol Rusijos atžvilgiu elgėsi atsargiau, M.Lapinskas mąstė, jog tai nebūtinai reiškia lūžio tašką.

„Formaliai iš naujienų pusės mums atrodo, kad tai yra lūžio taškas. Iš kitos pusės – o ką mes žinome? O gal tas sprendimas jis toks ir buvo priimtas iš anksčiau? Visai gali būti, kad tu nenori kažkelintą dieną staiga nuspręsti, kad štai dabar tieksime visą ginkluotę, nes tai gali iššaukti Rusijos reakciją. Dabar Europa su Putinu daro taip, kaip darydavo šiaurės vietnamiečiai – pasiguldė Putiną ant pievelės, pririšo, ir jam į nugarą auga bambukai.

Iš pradžių tu šito dalyko nejauti, bet po savaitės tikrai pasigailėsi. Tai Vokietijos sprendimas yra tie bambukai, kurie labai skaudžiai duria rusams, o po savaitės, dviejų ir penkių durs dar skaudžiau“, – pabrėžė ekspertas.

Paklaustas, koks šiuo metu yra pasaulio tikslas karo Ukrainoje kontekste, pašnekovas priminė, jog tiksliausiai tai įvardijo Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ministras Lloydas Austinas.

„Jis pasakė, kad tikslas yra toks Rusijos pralaimėjimas, kuris neleistų jai dešimtmečiais toliau elgtis agresyviai. Toks tikslas yra visai gražus, o ar tam reikia greito karo, ar lėto karo, čia mes galime diskutuoti.

Bet akivaizdu, kad niekam pasaulyje, tikriausiai, Rusijos pergalės nereikia, gal net draugams kiniečiams. Jiems kur kas geriau, kad Rusija būtų dar labiau nualinta“, – teigė M.Lapinskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.