Paskelbtai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitai informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.
Tačiau, kaip sako prezidento patarėjas, 2021-ieji buvo įžanga ir dabar vykstačius procesus.
„Tai, ką matėme 2021 metais, buvo įžanga į dabar vykstančius procesus. Juos būtų galima apibendrinti labiau vaizdžiai, negu žvalgybos institucijos yra įpratusios rašyti: autoritarinės valstybės ima labiau į kumštį savo visuomenes, atakuoja laisvąjį pasaulį ir siekia naujos tvarkos visoje Žemėje“, – tvirtino K.Budrys.
Anot jo, tai matoma autoritarinių valstybių, tokių, kaip Rusija, Baltarusija ar Kinija, pakraščiuose.
Pastarosios pastangos keisti nusistovėjusią tvarką esą stebimos visose srityse, taip pat ir skaitmeninėje erdvėje, globaliu mastu reguliuojant duomenų apsikeitimą, interneto laisves.
Siekia totalinės kaimyninių valstybių kontrolės?
Kaip nurodoma VSD ataskaitoje, Rusija pernai siekė padidinti įtaką Baltarusijai, šalių karinė integracija augo, tačiau artimiausiu metu politinė valstybių integracija esą neplanuojama. Ar prasidėjus karui Ukrainoje, kuris vykdomas ir iš Baltarusijos teritorijos, ši nuostata pasikeitė?
„Ar reikia Rusijai daugiau teritorijų – tai klausimas, kuris neturi aiškaus atsakymo. Ko tikrai reikia Rusijai, tai politinės totalinės kaimyninių valstybių kontrolės. Jeigu tai kontrolei užsitikrinti reikia valdyti ir teritoriją, ją administruoti, tada ji eis ir tokiu keliu.
Baltarusijos atveju reikia, kad A.Lukašenkos režimas būtų priklausomas nuo Rusijos politinės valios, pavyzdžiui, suteiktų savo teritoriją karui vykdyti. Taip pat reikia, kad jis neturėtų visiškai jokio savarankiškumo santykiuose su kitais. Rusijos režimas tai dabar turi.
Ar jam dar reikia okupuoti politiškai ir formaliai tai įtvirtinti? Turbūt ne. Tai įvyko de facto. Norėjo – įvedė pajėgas, norėjo – išvedė. Matėme tik eilinius A.Lukašenkos pasiteisinimus, iki absurdo lygmens išgalvotas istorijas, kas ten vyksta ir kodėl ten vyksta“, – svarstė prezidento patarėjas.
Kaip pažymėjo K.Budrys, analogiškos totalinės kontrolės Rusija siekia ir Ukrainoje, matydama, kad tai jai pavyktų padaryti tik brutaliomis karinėmis priemonėmis.
Be to, prezidento vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad praėjusiais metais buvo stebima, kaip Rusijos režimas vis labiau naikino politinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą, didino agresyvumą kaimynų atžvilgiu, tuo tarpu pats vis labiau užsidarydamas.
Jis atkreipė dėmesį, kad karo Ukrainoje baigtis gali nulemti ir tolesnius įvykius Azijos regione, nes nuo to gali priklausyti, kaip vystysis procesai Taivane.