VSD vadas D. Jauniškis: Rusija sugriovė Europos saugumo architektūrą

Vasario pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo architektūrą, tačiau šiuo metu Lietuvai tiesioginė karinė grėsmė nekyla, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Augustas Stankevičius, Saulius Jakučionis

Apr 29, 2022, 9:22 AM, atnaujinta Apr 29, 2022, 9:44 AM

Taip jis teigia penktadienį paskelbtoje VSD ataskaitoje už 2021 metus.

VSD su karine žvalgyba – Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – taip pat paskelbė tradicinį kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą.

„Šiemet dėl Ukrainos užpuolimo pavėlinome jo pristatymą visuomenei, – sakė D. Jauniškis ataskaitos įžanginiame žodyje. – Bet galime konstatuoti, kad Lietuvai ir mūsų transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo.“

„Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus“, – nurodė VSD direktorius.

„Drauge noriu užtikrinti, kad Lietuvai tiesioginės karinės agresijos grėsmės šiuo metu nekyla. Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba tokius ženklus neišvengiamai pastebėtų ir signalizuotų poreikį imtis atitinkamų veiksmų“, – teigė žvalgybos vadas.

Pasak jo, Lietuva yra saugi valstybė, ją saugo kasdien stiprėjanti sava kariuomenė ir regione pagausėjusios NATO sąjungininkų pajėgos.

„Esame stiprūs ir susitelkę, kaip niekada anksčiau. Ir toliau stiprėjame“, – tvirtino D. Jauniškis.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, ankstina ginkluotės įsigijimus.

Papildomų pajėgų į šalį ir kaimynines regiono valstybes atsiuntė ir sąjungininkai, NATO lygiu tariamasi dėl dar didesnio jų karinio buvimo.

Penktadienį žvalgybos paskelbtam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Žvalgyba: Rusija nori didinti įtaką Baltarusijai, bet greitos politinės integracijos nebus

Rusija nori padidinti įtaką Baltarusijai, šalių karinė integracija auga, tačiau artimiausiu metu politinė valstybių integracija neplanuojama.

Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Šis dokumentas, kuriame yra ir Rusijos bei Baltarusijos keliamų karinių grėsmių apžvalga, rengtas iki vasario pradžios, kai Kremlius nebuvo pradėjęs invazijos į Ukrainą.

„Politinė integracija nėra numatoma“

Joje nurodoma, kad dėl represijų Baltarusijoje ir agresyvios režimo užsienio politikos kaimynių atžvilgiu autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nebegali balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.

„Tai atitinka Kremliaus interesus. (...) Labai tikėtina, kad, Kremliaus vertinimu, šiuo metu Rusijai nėra tikslinga kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bandant pakeisti stabilia tapusią padėtį“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad „artimoje perspektyvoj šalių politinė integracija nėra numatoma“, tokių susitarimų Maskvai ir Minskui nepavyko pasiekti ir derybose dėl sąjunginės valstybės.

„Visgi tikėtina, kad Kremlius turi ilgalaikį tikslą didinti savo įtaką Baltarusijoje – to bus siekiama pagal aplinkybes naudojant tiek sąjunginės valstybės formatą, tiek kitus instrumentus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Susitarimą dėl sąjunginės valstybės sukūrimo Rusija ir Baltarusija pasirašė 1999 metais. Juo numatyta sukurti bendrą parlamentą, bendrą valiutą, bendrus valstybinius simbolius, tačiau iki šiol valstybės veikia atskirai.

Nepaisant to, karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas, Lietuvos žvalgybos duomenimis, tik intensyvėja.

„Karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas intensyvėja. Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo oro–kosmoso pajėgų elementus, pasirašyta nauja sąjunginės valstybės karinė doktrina, 25 metams pratęsta sutartis dėl Rusijos karinių objektų (...) Baltarusijoje, gauta modernios šarvuotosios kovos technikos“, – teigiama ataskaitoje.

„Pirmą kartą šalių gynybos ministerijos pasirašė penkerių metų strateginio bendradarbiavimo programą“, – rašoma dokumente.

Penktadienį pristatytam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Baltarusija suteikė savo teritoriją Rusijos kariuomenę Ukrainai apšaudyti ir vykdyti sausumos bei oro invaziją, iš šios šalies teritorijos įsiveržusios Kremliaus pajėgos mėgino pulti Kyjivą.

Stebėtojai teigia, kad tai tik patvirtino įžvalgas apie visišką Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių suartėjimą ir Maskvos galimybes Baltarusijos teritoriją be pasipriešinimo naudoti kariniais tikslais.

Su visa veiklos ataskaita galite susipažinti čia.

„Daugiau totalitarizmo bruožų“

Po 2020-ųjų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju paskelbtas A. Lukašenka, Baltarusiją apėmė beprecedenčiai opozicijos protestai. Ilgainiui jie buvo nuslopinti.

Kaip pažymi žvalgyba, protestai neatsinaujino ir, tikėtina, režimas šiuo metu nejaučia tiesioginės grėsmės savo išlikimui iš šalies vidaus.

„Siekdamas visiškai neprarasti visuomenės paramos ir sustiprinti savo galimybes išlikti valdžioje kuo ilgiau, A. Lukašenka organizuoja režimo spektaklį – paskelbta amnestija keliolikai suimtų protestuotojų, parengtos Konstitucijos pataisos, sukurta nauja valstybinė šventė – Tautos vienybės diena. Tačiau mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje režimas pradės dialogą su opozicija“, – teigiama ataskaitoje.

Siekiant efektyvesnės visuomenės kontrolės, pasak žvalgybos, keičiami įstatymai, griežtinama teisinė atsakomybė už nusižengimus, skiriamas didesnis dėmesys jėgos struktūrų darbuotojų – vadinamųjų silovikų – vaidmeniui.

Ataskaitoje rašoma, kad nukreipdamas represijas į visus valstybės gyventojus, režimas kuria totalinės kontrolės ir neišvengiamos bausmės pojūtį.

„Autoritarinis A. Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje“, – nurodo žvalgyba.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.