Anot jų, Baltarusija aktyviai naudojo technines žvalgybos priemones prieš Lietuvos ir Baltarusijos sieną saugančius Lietuvos karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus.
„Turimi duomenys rodo, kad buvo perimami ir vėliau psichologiniam poveikiui naudojami telefonų komunikacijų metaduomenys“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) penktadienį paskelbtame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime.
„Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai“, – teigiama jame.
Sienos apsauga Lietuvoje papildomais šimtais pasieniečių ir karių buvo sustiprinta pernai, smarkiai išaugus neteisėtam migracijos iš Baltarusijos srautui.
Į Lietuvą per Baltarusiją pernai atvyko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų, daugiausia – iš Irako.
Lietuva kaltina Minsko režimą organizuojant migrantų srautą ir vadina tai hibridine ataka.
Grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas.
„Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“, – teigiama dokumente.
Su visa veiklos ataskaita galite susipažinti čia.
VSAT vadas teigia pats sulaukęs grasinimų, sieja tai su Baltarusijos tarnybomis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia asmeniškai sulaukęs grasinimų socialiniuose tinkluose, juos sieja su Baltarusijos specialiųjų tarnybų veikla.
Žvalgybai kasmetinėje ataskaitoje penktadienį paskelbus, jog migrantų krizės metu Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir išnaudojo juos psichologiniam poveikiui, R. Liubajevas tvirtino, kad tai buvo daroma ne tik prieš jį patį, bet ir prieš kitus aukšto rango VSAT pareigūnus.
„Buvo žinoma, kad mūsų veiksmai prie valstybės sienos stebimi Baltarusijos specialiųjų tarnybų, teisėsaugos institucijų arba jėgos struktūrų atstovų. Taip pat buvo žinoma, kad naudojamasi duomenimis, ir aš asmeniškai buvau gavęs grasinimų, tokių grasinimų gavo nemažai Valstybės sienos apsaugos pareigūnų“, – BNS penktadienį sakė R. Liubajevas.
Pasak VSAT vado, grasinamos žinutės buvo siunčiamos iš, greičiausiai, netikrų profilių feisbuko „Messenger“ programėle, imituojant neteisėtus migrantus, jų artimuosius ar nevyriausybines organizacijas. Anot jo, buvo žinoma, kad tai yra „Baltarusijos specialiųjų tarnybų provokacija“.
„Buvo įvairių grasinimų – kad žinoma mano buvimo vieta, mano šeimos narių buvimo vieta, kad „mes už savo brolių ir seserų niekinimą atkeršysime“. Neva rašo migrantai, kai kurios paskyros buvo iškart naikinamos“, – sakė VSAT vadas.
„Tai – viena iš psichologinio spaudimo priemonių, nemažai ir aukšto rango Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaukė tokių grasinimų, jų buvo nemažai, apie tai buvo informuojamos institucijos“, – tvirtino jis.
Apie perimamus pareigūnų komunikacijų metaduomenis, ir jų naudojimą psichologiniam spaudimui penktadienį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime pranešė Lietuvos žvalgyba. Ataskaitoje taip pat informuota ir apie grasinimus pareigūnams iš iš netikrų socialinių tinklų paskyrų, pasinaudojant socialiniuose tinkluose skelbiama informacija.
Pasak R. Liubajevo, žvalgyba kalba ir apie pareigūnų telefoninius skambučius, SMS žinutes pasienyje.
Jo teigimu, pareigūnai, būdami prie valstybės sienos, mobiliaisiais telefonais naudojasi „tik išskirtiniais atvejais“, o komunikacijai daugiausiai skirtas koduotas ryšys.
„Tačiau kai kuriais atvejais telefonai irgi naudojami tarnybos reikmėms ir galimai ta informacija gali būti perimta. Todėl yra parengtos naudojimosi instrukcijos mūsų pareigūnams ir vadovams vykstant į pasienio ruožą, prie sienos imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kad nebūtų to duomenų perėmimo, nebūtų ta informacija panaudojama blogais tikslais“, – kalbėjo jis.
Lietuva nėra taikinys
Lietuvos žvalgyba teigia, kad su migrantų srautu į Lietuvą bandė patekti keliolika asmenų, slepiančių ar įtariamų slėpus savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje bei turinčių karinės patirties.
Pateikusi pavyzdį, žvalgyba teigia, jog vienas į Lietuvą atvykęs asmuo nuslėpė savo ryšius, buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti grupuotės „Islamo valstybė“ pusėje.
Kitas grėsmių vertinime minimas asmuo nuslėpė ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį regionų konfliktuose.
Abiem minimiems užsieniečiams nesuteiktas prieglobstis, institucijos priėmė sprendimus išsiųsti juos iš šalies.
Pasak žvalgybos, įtariami asmenys neturi ketinimų veikti prieš Lietuvą, bendrai Lietuva didžiajai daliai migrantų yra tranzito valstybė pasiekti Vakarų šalis.
„Lietuva nėra islamistinių organizacijų taikinys, todėl artimiausioje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvoje išliks maža, nepaisant padidėjusių migracijos srautų“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Tačiau jeigu Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų Europos rytinių sienų keliu taptų nuolatiniu reiškiniu, tikėtina, kad teroristinių ar ekstremistinių organizacijų nariai mėgintų juo aktyviau naudotis, tai keltų riziką dėl didesnio teroristų tranzito per Lietuvą“, – teigiama jame.
Anot žvalgybos, neatmestina, kad tarp neteisėtų migrantų yra asmenų, bandančių slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje.
Penktadienį pristatytam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki šių metų vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.
