Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Rusijos pradėtas karas kaip tik turėtų nuraminti kasmet tądien tvyrančią įtampą, o puolant smerkti gegužės 9-ąją į kapines skubančius tautiečius esą derėtų nepamiršti, jog dalis jų atvyksta pagerbti mirusiuosius, tarp kurių buvo ir jų artimieji.
Neramumų gali pavykti išvengti?
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis sako turintis nuojautą, kad, kaip sakoma, iš didelio debesies iškris mažai lietaus. Jo teigimu, Ukrainoje rusų vykdomi karo veiksmai turėtų šiek tiek pritildyti tradicinius gegužės 9-osios minėjimo dalyvius.
„Visko gali būti, bet, manyčiau, bendras kontekstas – karo ir Rusijos pralaimėjimo – iš tikrųjų susilpnins visas gegužės 9-osios minėjimo aistras, kurios būdavo anksčiau. Todėl aš nesitikiu kažko stipraus. Bet tai tik mano nuojauta, nežinia, ar aš turiu ją gerą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo L.Bielinis.
Profesorius svarstė, kad gegužės 9-osios minėtojus į kapines šiemet galėtų vilioti per kraštus besiveržiančios emocijos – pyktis dėl sovietų kariams skirtų paminklų griovimo, nostalgija praeičiai, taip pat – sąmoningai tam tikrų asmenų vykdomi provokaciniai veiksmai.
Anot jo, reikia tikėtis, kad atitinkamos šalies tarnybos ruošiasi gegužės 9-ajai ir yra pasiryžusios vykdyti savo pareigą, kad galimų provokacijų, jei tokių ir rastųsi, būtų išvengta.
„Manau, kad vis dėlto mes turėsime normalią gegužės 9-osios dieną ir atšvęsime pergalės dieną gegužės 8-ąją“, – vylėsi Vytauto Didžiojo universiteto politologas.
Siūlo pažvelgti jautriau
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Saulius Spurga savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad anksčiau gegužės 9-oji buvo skirta pagerbti mirusiuosius, tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino propaganda šią datą pavertė savo galios ir agresijos simboliu.
„V.Putino propaganda ją pakreipė visai kita puse, kaip savo galios ir agresijos propagavimą. Šitos šventės įvaizdžiui tai tikrai pasitarnavo labai prastai. Manau, kad mes turėtume tam nepasiduoti, turėtume dėti visas pastangas, kad šita šventė atgautų pirminę savo prasmę“, – aiškino S.Spurga.
Politologas dėstė, kad tądien turime būti jautrūs ir į dalį į kapines keliaujančių žmonių žiūrėti atlaidžiai, nes šie tiesiog nori pagerbti mušio lauke žuvusius artimuosius.
„Nėra gero ir normalaus dalyko, kurio negalima sugadinti. Yra tos dienos, pergalės minėjimas, bet tai yra ir žuvusių minėjimas, rimties ir susikaupimo diena. Daugelis tūkstančių lietuvių irgi padėjo galvas kariaudami būtent sovietų kariuomenėje. Prisiminkime tuos žmones, jų auką“, – ragino S.Spurga.
Pašnekovas nepriimtinais pavadino ir skambančius siūlymus iki gegužės 9-osios nuversti visus sovietų kariams pagerbti skirtus paminklus.
„Nuskambėję tam tikri dalykai, kad iki gegužės 9-osios reikia nuversti paminklus, tikrai yra nepriimtini. Keista, kad mes, turėdami įvairias institucijas, paveldo apsaugos tarnybas, nežinome, ką mes saugome ir kodėl saugome“, – stebėjosi jis.
