L. Kasčiūnas apie gynybos susitarimą: tikiuosi, konsensusas bus rastas per gegužę, ieškome kompromisinių formuluočių

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad partijoms dėl nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo gairių pavyks susitarti per gegužės mėnesį. Visgi politikas pripažįsta, kad šiuo metu dar neatrastas konsensusas dėl konservatorių siūlymo į susitarimą įrašyti privalomą visuotinį šaukimą bei dėl to, kaip bus įgyvendinamas siekis iki 3 proc. nuo BVP didinti finansavimą gynybai.

Laurynas Kasčiūnas<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 2, 2022, 4:47 PM

Savo ruožtu privalomam visuotiniam šaukimui nepritariančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas akcentuoja, kad neįmanoma iš karto turėti modernios ir gausios kariuomenės. Politikas pabrėžia, kad visų pirma papildomos lėšos turėtų būti nukreipiamos profesionalios karo tarnybos aprūpinimui ir modernizavimui, tik po to, pasak jo, būtų galima svarstyti privalomo visuotinio šaukimo galimybę. Tačiau politikas įsitikinęs, kad, nepaisant nuomonių išsiskyrimo, šiuo klausimu sutarimas bus pasiektas.

L. Kasčiūnas: manau, susitarti pavyks per gegužės mėnesį

„Nutarėme geriau neskubėti, geriau padaryti kokybiškesnį dokumentą. Bet manau, kad mes per gegužę, o gal net ir greičiau susitarsime. Tada partijos turės pasitvirtinti, pasirašyti savo partinėse struktūrose. Ir natūralu, kad tada jau bus susitarimo pasirašymas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Nors NSGK pirmininkas pozityviai vertina dokumento pasirašymo galimybes, tačiau jis pripažįsta, kad nemažai diskusijų susitarimą rengiančioje darbo grupėje vis dar kelia visuotinio šaukimo klausimas, taip pat tai, kaip turėtų būti įgyvendinamas finansavimo gynybai didinimas.

„Be abejo, visuotinis privalomas šaukimas, tai yra klausimas, kuris yra natūralu, kad labiausiai iš skirtingų ideologinių pusių vertinamas. Taip pat gynybos finansavimas, ne pati 3 proc. nuo BVP finansavimo mintis, bet kaip tai turėtų būti įgyvendinama, per kokį laikotarpį, ar reikia kokių nors mokestinių sprendimų tam. Dabar atsirado kažkokių pasiūlymų dėl krašto apsaugos ir gynybos mokesčio, tai čia dėl pačių formuluočių ir pačio principo, kaip judėti, reikės apsitarti“, – sakė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas taip pat pažymi, kad reaguojant į išsiskiriančias nuomones dėl visuotinio šaukimo gali būti svarstoma ieškoti ir kitokių formuluočių, pavyzdžiui, didinti ribinį šauktinių skaičių. Visgi, pasak jo, praktikoje tai vis tiek reikštų visuotinį šaukimą.

„De facto efektas tai vis tiek bus visuotinis šaukimas. Nes per kelerius metus didinant ribinius šauktinių skaičius, tai faktiškai pasieksi tą patį skaičių, kurį galėsi pasiekti visuotiniu šaukimu. Tai, manau, kad toks sprendinys taip pat gali būti formuluotas. Bet kol kas mes tvirtai laikomės, kad TS-LKD esame už privalomą visuotinį šaukimą po mokyklos“, – sakė politikas.

Seimo narys akcentuoja, kad bet kokiu atveju sutarimas dėl visuotinio arba ne visuotinio šaukimo partijų susitarime dėl gynybos turi atsirasti, nes, pasak jo, be šio dėmens nėra įmanoma įgyvendinti visuotinės gynybos principo.

„Šis aspektas privalės būti įtrauktas, nes be atsakymo dėl visuotinio privalomo arba neprivalomo šaukimo mes negalime visuotinės gynybos principo įgyvendinti. Tai aš linkstu to link, kad mes turime rasti sprendimą“, – teigė L. Kasčiūnas.

G. Paluckas: negalime turėti modernios ir gausios kariuomenės iš karto

Tuo tarpu LSDP frakcijos Seime seniūnas G. Paluckas įsitikinęs, kad vienu metu nereikėtų siekti tiek kariuomenės modernizavimo, tiek jos didinimo skaičiumi.

„Visuotinio šaukimo turėtų nebūti dėl paprastos priežasties, nes tai trukmei, kuriai yra pasirašomas šitas susitarimas, yra keliami tam tikri tikslai. Tie tikslai yra išdėstyti irgi tam tikru laikotarpiu. Aš turiu omenyje, kad negalime turėti ir itin modernios, ir itin gausios kariuomenės vienu metu. Kitaip tariant, dabartinis pirmasis ir pirminis uždavinys, ką mes girdime ir iš mūsų kariuomenės vadų, tai yra modernizuoti ir aprūpinti mūsų profesionalią karo tarnybą“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Reikia sutrumpinti tuos modernizavimo terminus nuo 2030 iki 2025 metų, įsigyti visą reikalingą ginkluotę, pagal tą patirtį, kurią mes šiuo metu matome Ukrainoje ir panašiai. Antras uždavinys yra tos priimančiosios šalies pagalbą užtikrinti NATO daliniams. Tai čia reikalinga irgi infrastruktūra: kareivinės, poligonai ir pan“, – pridūrė politikas.

Todėl LSDP frakcijos Seime seniūnas akcentuoja, kad tam laikotarpiui, iki kada planuojama pasirašyti susitarimą, tai yra iki 2025 metų, kariuomenės modernizavimas turėtų būti prioritetas. Pasak jo, būtent šiam tikslui turėtų būti skirtos gynybai numatytos papildomos lėšos.

„Tu negali šaukti daugiau šauktinių, jeigu tu neturi jų kur apgyvendinti, neturi duoti ginkluotės, neturi kur juos treniruoti. Visuotinė karinė tarnyba, kai mes čia ją visi suprantame, pareikalautų labai didelių finansinių investicijų. Tai reiškia, kad mes turėtume mažinti kariuomenės modernizavimo planus“, – akcentavo jis.

Tačiau politikas neatmeta galimybės, kad 2025 metais esant poreikiui susitarimą atnaujinti ir pasiekus užsibrėžtų tikslų kariuomenės modernizavimo srityje visuotinį privalomą karinį šaukimą būtų galima apsvarstyti.

„Po 2025 metų, jeigu yra toks poreikis, ir toliau matome sudėtingą geopolitinę situaciją, galima svarstyti, žiūrėti formatus. Bet šiandieną mes turime visiškai kitokius uždavinius“, – sakė jis.

Visgi nepaisant skirtingų požiūrių į visuotinę privalomą karo tarnybą G. Paluckas mano, kad susitarimą dėl gynybos partijoms pavyks pasiekti.

„Mes dėl gynybos tikrai susitarsime, nes tos pozicijos, kurios skiriasi, jos sudaro galbūt susitarimo 5 proc. Visa kita yra aptarta, visa kita yra aišku visiems ir visi supranta. Aš suprantu, kad viską būtų smagu turėti vienu metu, bet tai nėra prasminga, jeigu tu nesusitvarkei tų dalykų, į kuriuos pati kariuomenė atkreipia dėmesį. O tuos kompromisus, formuluotes mes ieškosime ir surasime, bet mūsų pozicija yra šiek tiek kitokia nei konservatorių“, – patikino jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.