Apie tai ekspertas kalbėjo specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje apie Ukrainos įvykius.
Įvardijo, kokios ginkluotės dar trūksta
Politologas A.Medalinskas teigė, kad šiuo metu Ukrainai yra svarbūs trys dalykai, vienas iš jų – daliai žmonių stengtis pradėti gyventi kiek įprastesnį gyvenimą.
„Vienas dalykas yra humanitarinė pagalba, kuri teikiama Ukrainos žmonėms, kurie palieka karo regioną. Antras dalykas yra karinė pagalba, kuri, ačiū Dievui, šią savaitę jau išjudėjo – ta vadinamoji „rimtoji“ Vakarų karinė pagalba, bet yra ir trečias dalykas. Tai suvokimas, kad tas karas, deja, gali nebūtinai pasibaigti po kelių savaičių, po mėnesio ar po dviejų.
Tie regionai, kurie yra kontroliuojami Ukrainos, net ir tie, kurie yra netoli karo zonos, turėtų pradėti tą vadinamąjį, sakykime taip, pusiau normalų gyvenimą. Aišku, užtikrinant visą vidinį saugumą to regiono gyventojui“, – aiškino A.Medalinskas.
Pasak jo, nors raketos apšaudo visą Ukrainą ir šiandien niekas jos teritorijoje negali jaustis saugus, Ukraina vis tiek turėtų pradėti gyventi taip, kaip gyvena, pavyzdžiui, Izraelis.
„Kuriame, deja, puolimo galimybė bet kada yra labai reali. Kol Putinas bus valdžioje, tai ir Ukrainos įvairių regionų apšaudymų galimybė bus labai reali. Bet jei Ukraina nepradės gyventi tokiu, sakyčiau, bent jau panašiu į normalų gyvenimą ritmu, tai yra vienas iš tikslų, ko Putinas ir siekia – sunaikinti Ukrainos valstybę“, – kalbėjo politologas.
Paklaustas, ar dabar iš Vakarų teikiama parama Ukrainai jau pakankama, jis svarstė, jog ji yra daug didesnė, nei buvo iki šiol, tačiau dar galima įvardinti ginkluotės rūšis, kurios Vakarų valstybės iki šiol nesuteikė.
„Tai yra priešlėktuvinė gynyba, moderni vakarietiška karinė technika. Sakyčiau, idealus variantas būtų pasiekti, kad Ukraina turėtų tokią ginkluotę, ir būtų apmokyta ja naudotis, kuria būtų galima smogti atgal, net jeigu smūgis atėjo iš Rusijos teritorijos.
Jei smūgis ateina iš Rusijos okupuoto Krymo arba Juodosios jūros laivyno, Kursko ar bet kurios srities, ir dabar Rusija jaučiasi nenubaudžiama, nes žino, kad Ukraina neturi ginkluotės atsakyti, turėtų būti lygios situacijos, kad tie, kas šovė iš Ukrainos teritorijos ribų, žinotų, kad gali labai greitai gauti atgal atsaką ir nėra saugūs. Kai tokia ginkluotė pasirodys, tokiu atveju situacija jau taptų panašesnė į išlyginantį jėgų balansą“, – komentavo A.Medalinskas, pridurdamas, jog labai nesinorėtų, kad tokių veiksmų būtų imamasi tik tada, kai atsitiks dar kokia nors tragedija.
Europos Sąjunga turės laikytis duoto žodžio
Jo teigimu, dar vienas svarbus dalykas yra suvokti, kad Ukraina turi turėti tokią kariuomenę, kokią turi pakankamai pajėgios NATO šalys.
„Šiandien ne NATO, o Ukraina kovoja su tuo, kas yra didžiausia grėsmė ir NATO šalims. Logika labai paprasta, įskaitant ir klausimus apie embargus. Dabar tas Vokietijos pareiškimas apie tai, kad ji ruošiasi nepirkti naftos iš Rusijos, irgi yra pakankamai svarbus, nes šie pinigai maitina Rusijos ginkluotę.
Bet kol Rusijos ginkluotė yra maitinama, Vakarai turi duoti adekvačią ginkluotę Ukrainai apsiginti“, – akcentavo politologas.
Vertindamas Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą jis pabrėžė, kad Ukraina prie ES prisijungs, jei ši laikysis karo kamuojamai šaliai duoto žodžio.
„Aišku, visiškai akivaizdu, kad tame kelyje Ukraina turės padaryti daug svarbių namų darbų, bet iš gyvenimo žinome, kad kursą galima praeiti per trejus ar penkerius metus, dešimt metų, o galima praeiti pakankamai skubiai, eksternu, dar kaip nors. Ukrainos sąlygos yra tokios, kad Vakarai turi labai gerai pagalvoti – jeigu ne narystė ES artimiausiu metu, tada – narystė NATO“, – pažymėjo A.Medalinskas.
MRU politologas prisiminė ir Lietuvos kelią į Europos Sąjungą, bei pabrėžė, jog sprendimai dėl Ukrainos integracijos Europoje turėjo būti priimti jau seniai.
„Prieš 18 metų Lietuva ne tik tapo ES ir NATO nare, Lietuva išėjo iš posovietinės įtakos ertmės. Šiais žingsniais mes pasiekėme rezultatą, kad mes jokiu būdu negalime būti laikomos kokios nors buvusios Sovietų Sąjungos narės. <...> Žvelgiant į Ukrainos situaciją, jai irgi labai svarbu išeiti iš to, kas vadinasi buvusios Sovietų Sąjungos valstybės statusas, ir įžengti į visai kitą geopolitinę erdvę.
Šia prasme, jei Ukraina būtų žengusi į kitą geopolitinę erdvę kartu su Gruzija 2008 metais, nebūtų nei Rusijos karo prieš Sakartvelą, ir manau, kad nebūtų nei Krymo aneksijos, nei karo prieš Ukrainą. Bet kadangi Ukraina dėl Vakarų trypčiojimo buvo palikta toje pilkojoje zonoje, Putinas nusprendė, kad iš tos pilkosios zonos Ukrainą reikia paimti ir pritraukti prie savęs“, – teigė A.Medalinskas.
