Šiauliai iš Žemaitijos ir Aukštaitijos paribio virto Žemaitijos kraštu – šiauliečių bus klausiama, su kuo jie save tapatina

Ilgą laiką manę, kad gyvena Žemaitijos ir Aukštaitijos sandūroje, o šių etnografinių regionų siena eina per pagrindinę Šiaulių į dvi dalis dalinančią Tilžės gatvę, šiauliečiai klydo.

 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
 Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.<br> R.Vitkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 2, 2022, 9:01 PM

Etninės kultūros globos taryba patvirtino Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.

Apie tai pirmadienį per Šiaulių miesto savivaldybėje surengtą spaudos konferenciją pranešę Šiaulių miesto tarybos narys, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, vienas žemaičių kultūros draugijos „Saulakis“ steigėjų, bei šios draugijos pirmininkė Silvija Baranauskienė pakvietė šiauliečius dalyvauti apklausoje ir atsakyti į vienintelį klausimą – kuo jie labiau jaučiasi: žemaičiais ar aukštaičiais.

Pasidžiaugęs, kad Šiauliuose pradėta vystyti baltų kelio idėja, J.Pabrėža sakė, kad priešingai oficialiam požiūriui šiuo metu yra likusios ne dvi gyvos baltų tautos (lietuviai ir latviai), o keturios.

„Prie jau minėtų gyvų baltų tautų reikėtų pridėti ir žemaičius bei latgalius, kurie turi pagrindinį tautos požymį – savo kalbą“, – sakė J.Pabrėža.

Istorine prasme, pasak J.Pabrėžos, Šiauliai visada buvo Žemaitijos dalimi ir kalbos apie per Šiaulius einančią Žemaitijos ir Aukštaitijos sieną tėra antis: Šiaulių gimtadieniu tapusiame Saulės mūšyje 1236 metais Kalavijuočių ordino pajėgas sutriuškino žemaičių kunigaikščio Vykinto vedini kariai. Šiaulių herbe yra Žemaitijos simbolis – meška. Aštuonioliktame amžiuje Abiejų Tautų Respublikos Seimo spendimu į Šiaulius iš Telšių buvo perkelti teismai“.

Ieškoti savo tapatybės, pasak J.Pabrėžos, šiauliečiams ne kartą siūlęs ir istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas, pasak kurio, Kražiai galėtų būti akademine, Raseiniai – istorine, Telšiai – dabartine, o Šiauliai – šiuolaikine, modernia Žemaitijos sostine.

Lietuvos etnografinio žemėlapio, kuriame Šiauliai tapo Žemaitijos dalimi, patvirtinimas, S.Baranauskienės teigimu, baigė niekur nevedančią diskusiją, kam priklauso Šiauliai, ir tapo nauju atspirties tašku Šiauliams surandant savo tapatybę.

„Šiauliečiai dabar žinos, kad gyvena Žemaitijoje. Kokią įtaką tai turės kitoms etninėms grupėms priklausantiems šiauliečiams? Manau, jokios – Šiauliuose puikiai sugyvena įvairių etnografinių regionų žmonės. Juk kuo žmogus jaučiasi esąs, tuo iš tikrųjų jis ir yra. Šiauliai – istorinė Žemaitijos žemė, o Žemaitija – istorinė Europos žemė“, – sakė S.Baranauskienė.

Rengiant šiauliečių apklausą, su kuo jie save labiau tapatina, pasak žemaičių kultūros draugijos „Saulakis“ pirmininkės, nebus klausiama, kam priklauso Šiauliai: „Į šį klausimą jau atsakė ekspertai. Šiauliečių bus klausiama tik, su kuo: Žemaitija ar Aukštaitija – jie save labiau tapatina“.

J.Pabrėžos teigimu, rasti savo tapatybę yra labai svarbu, nes tai yra ir kultūros klausimas. Šiauliečių priklausomybę Žemaitijai, pasak profesoriaus galima pabrėžti puoselėjant mieste žemaičių kalbą, istoriją, papročius ir tradicijas.

Apklausoje panorę dalyvauti šiauliečiai savo nuomonę galės pareikšti aktyvavę nuorodą Šiaulių miesto savivaldybės tinklapyje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.