Mūšis dėl LRT finansavimo modelio suderinimo su EK tęsiasi, jis persikėlė į Europos Teisingumo teismą

Interneto žiniasklaidos asociaciją (IŽA) vienijantys naujienų portalai ir žiniasklaidos bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją ir naujienų portalą tv3.lt, kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą skųsdama Europos Komisijos (EK) sprendimą nepradėti tyrimo pagal Lietuvos komercinės žiniasklaidos kreipimąsi dėl LRT finansavimo modelio, kuris nebuvo suderintas su EK, nors jam keičiantis, tai privaloma padaryti, pagal ES teisę.

LRT.<br>V.Skaraičio nuotr.
LRT.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lina Bušinskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Lina Bušinskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Interneto žiniasklaidos asociacija

May 3, 2022, 2:13 PM

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Linos Bušinskaitės teigimu, naujienų portalai ir žiniasklaidos bendrovė „All Media Lithuania“ neketina sustoti – ir toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

„Europos Sąjungos Bendrame teisme skundas yra priimtas ir pradėtas jo nagrinėjamas, kurio metu tiek EK, tiek Lietuvos interneto žiniasklaida turi pateikti savo argumentus. Taigi procesas vyksta ir toliau, o asociacija neplanuoja atsisakyti savo tikslų, nes tai būtų socialiai neteisinga žiniasklaidos rinkos atžvilgiu. Šio teismo sprendimo gali reikėti laukti ir metus, bet jo verta laukti“, – sako L. Bušinskaitė.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas dr. Karolis Kačerauskas tvirtina, kad EK atsisakė nagrinėti žiniasklaidos asociacijos skundą ne dėl to, kad Lietuvoje galiojantis finansavimo modelis atitinka valstybės pagalbos taisykles.

„EK patvirtino žiniasklaidos asociacijos poziciją, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, todėl LRT finansavimo modelis turėtų atitikti visus valstybės pagalbos suderinamumo kriterijus.

Nuomonės išsiskiria tik dėl to, ar tokiam valstybės pagalbos teikimui reikėjo gauti EK leidimą. Šiuo metu EK laikosi nuomonės, kad LRT finansavimas buvo sukurtas iki 1994 m., todėl leidimas teikti valstybės pagalbą yra suteiktas automatiškai. Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 m. LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo. Ar tokie esminiai pokyčiai vyko, turės atsakyti ES Bendrasis teismas“, – sako K. Kačerauskas.

Pasak jo, faktas yra tai, kad Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK. Atitinkamai, teismui pripažinus, kad esminiai pokyčiai finansavimo schemoje nuo 1994 m. įvyko ir leidimą teikti valstybės pagalbą gauti reikėjo, EK turės konstatuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą.

„Kalbant bendrai apie ginčo kontekstą, visuomenei svarbu suprasti, kad stumdama privačią žiniasklaidą iš rinkos valstybė monopolizuoja žiniasklaidą ir naikina nuomonių pliuralizmą. Kai žiniasklaidos monopolis tarnauja geriems tikslams, džiaugiamės, kad vyksta teisinga kova su dezinformacija, visuomenės nuomonė yra formuojama teisingai.

Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žiniasklaidos monopolis ateityje pradės tarnauti priešingiems tikslams. Neigiamų pavyzdžių nereikia toli ieškoti – Vengrija, Rusija, Baltarusija ar Serbija, tai šalys kur valdžios monopolis susidarė dėl to, kad nebėra nepriklausomos žiniasklaidos, kuri pateiktų alternatyvią nuomonę ir galėtų įvardinti dalykus tikraisiais vardais“, – sako K. Kačerauskas.

Pasak L. Bušinskaitės, yra susidariusi grėsminga situacija – gali nebelikti visuomeninio transliuotojo, nes vis labiau mažėja takoskyra tarp jo ir privataus žiniasklaidos verslo, vis labiau tolstama nuo specialiosios misijos, o LRT veikla vis labiau panašėja į privatų verslą.

„Skirtumas yra tik toks, kad privatus verslas pats turi išsilaikyti ir užsidirbti, kad galėtų veikti, o visuomeninis transliuotojas yra išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais ir dar turi galimybę užsidirbti, kai nėra tinkamų išorinių kontrolės mechanizmų, pavyzdžiui, dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Taip yra vis labiau iškreipiama žiniasklaidos rinka Lietuvoje, ypač, kai taip sparčiai mažėja takoskyra taip visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos verslo“, – sako L. Bušinskaitė.

Būtent todėl, pasak jos, būtina ieškoti teisingesnio balanso tarp visuomeninio transliuotojo ir kitų žiniasklaidos priemonių. Tik taip galima užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas atliktų jai priskirtą misiją, o ne suktų į komercinę reklamą, komercinius užsakymus, rėmimus. Tai yra verslo dalis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo visuomeninio transliuotojo misijos dalis.

Pavyzdžiui, šiuo metu LRT metinis finansavimas siekia 55,4 mln. Eurų – tai yra daugiau nei visos Lietuvos televizijos reklamos rinka.

Asociacijos narių nuomone, siekiant išsaugoti specialią tik jam priskirtą misiją vykdantį visuomeninį transliuotoją, tikslinga grįžti prie diskusijos, ar nevertėtų kai kurių klausimų įtvirtinti įstatymuose. Pavyzdžiui, kad visuomeninis transliuotojas neturėtų rinkoje veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes jis jau gauna valstybės finansavimą.

„Reikalinga diskusija ir dėl LRT misijos tikslinimo. Šiuo metu yra numatyta pareiga nušviesti rinkimus. Galbūt reikėtų diskutuoti, kad visuomeninis transliuotojas be papildomo finansavimo dalį eterio skirtų socialinei reklamai.

Ypač tose srityse, kurios visuomenės gyvenime yra svarbios – sveikatinimas, eismas, priešgaisrinis saugumas. Taip pat svarbu numatyti ir pareigą, kad LRT dalintųsi švariu tiesioginiu signalu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis iš tiesioginių valstybinių renginių ir švenčių“, – sako L. Bušinskaitė.

Be to, dabartinis LRT finansų kontrolės modelis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes Lietuvos visuomeninis transliuotojas yra atskaitingas pats sau ir jo nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos.

Valstybės finansavimą gaunanti LRT neturi nepriklausomų išorės kontrolės mechanizmų. LRT taryba yra vidinis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, o Seimas, Valstybės kontrolė, Finansų ministerija neatlieka išorinės kontrolės, kaip turėtų būti pagal EK valstybės pagalbos taisykles.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.