Tuo metu pats karo Ukrainai paskelbimas ir šalyje įvesta karo būsena Rusijai teisiškai atvertų daugiau karybą palengvinančių galimybių bei leistų panaudoti kitokius ginklus, tarp jų – ir taktinį branduolinį ginklą.
Situacija darosi sudėtinga
Karo istorikas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valdas Rakutis teigė, kad nors Rusijos pergalės kontūrų šiame karo etape nesimato, vis dėlto, situacija Ukrainoje darosi sudėtinga.
„Pergalės mes nematome, tačiau akivaizdu, kad kariavimas atviruose laukuose yra sudėtingesnis negu vyko miestuose, nes tie ginklai, kuriais disponuoja ukrainiečių kariuomenė, labiau tinka gynyboje, kur galima kovoti mažu atstumu. Tuo metu kovoti laukuose yra sudėtingiau, o technika, kurią dabar ukrainiečiai gauna iš JAV, iš Didžiosios Britanijos ir kitų šalių tik įsijungia į kovos veiksmus.
Natūralu, kad šiuo metu ta iniciatyva po truputį grįžta į Rusijos rankas, tačiau puolimo tempas vis tiek yra labai mažas – panašu, jiems ne tik iki gegužės 9-osios, bet iš viso nepasiseks įvykdyti to uždavinio ir užimti visą teritoriją, kurią Maskva jau a priori paskelbė sava“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė V.Rakutis.
„Bet kokiu atveju situacija nevyksta pagal blogiausią scenarijų“, – pridūrė jis.
Mobilizacijos efektas
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį teigė, kad situacija Ukrainoje išlieka „stabiliai bloga“.
Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis savo ruožtu nurodė, kad Ukrainos padėtis šiuo metu sunki dėl dviejų konkrečių priežasčių, tačiau jau netrukus situacija gali pasikeisti į ukrainiečių naudą.
„Rusija dar turi raketų, kuriomis apšaudo miestus ir infrastruktūrą, dėl jų kenčia civiliai gyventojai. Kitas dalykas – ukrainiečiai dar nespėjo integruoti gaunamų galingų ginklų, kurie galėtų netiesiogine ugnimi apšaudyti rusiškas pozicijas, o šis integravimas užims laiko“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje pastebėjo V.Malinionis.
Anot jo, ukrainiečiai turi būti apmokyti naudotis net ir iš Vakarų gautais tankais, nes šie yra atnaujinti, turi kitokią įrangą.
„Vis dėlto, yra tokių prognozių, kad gegužės antroje pusėje – birželio pradžioje Ukraina jau bus pasiruošusi kontratakuoti – jau bus paruošti vienetai, technika bus įsisavinta.
O Rusijos pusė negeba vystyti efektyvių atakų. Gali būti, kad jau po kelių savaičių bus galima konstatuoti, kad tai kariuomenė, kuri negeba vykdyti puolimo – jie turės pereiti į gynybą.
Iš kitos pusės, gali būti, kad jie paskelbs mobilizaciją, galbūt norės gyvąja jėga paremti Donbase kariaujančias jų pajėgas“, – neatmetė atsargos pulkininkas.
Savo ruožtu V.Rakutis pastebėjo, kad net ir pradėta mobilizacija realių rezultatų iš karto neduos.
„Mobilizacija, žiūrint į bendrą nusiteikimą kovoti toliau, yra logiškas žingsnis iš Rusijos pusės. Momentiškai ji jokio efekto neduos – tikrai prireiks laiko tokią kariuomenę mobilizuoti, dar paruošti kovai prie rusiškos tvarkos iš viso pareikalaus labai daug laiko.
Manau, kad kad jei toks žingsnis būtų padarytas, mobilizacija būtų veiksminga anksčiausiai nuo rudens – greičiau tų kareivių neatsiųsi. Pavyzdžiui, mobilizuota vokiečių kariuomenė, kiek žinau, pradėjo reikšmingai kažką daryti praėjus tik pusei metų nuo mobilizacijos pradžios.
Ta prancūziška sistema, kokią dar Sovietų Sąjunga ir Rusija turėjo, nenumatė žmogaus dalyvavimo konkrečiame dalinyje – reiškia mobilizacijos metu dar reikia tuos dalinius sukurti. Tai yra ilgas procesas – tarsi sukurti naują kariuomenę, tiesa, iš kariškai apmokytų žmonių“, – įsitikinęs V.Rakutis.
Tuo metu pats karo Ukrainai paskelbimas, anot jo, Rusijai suteiktų daugiau galimybių.
„Mobilizacija greitų rezultatų neduos, tiesiog leistų Rusijai panaudoti daugiau civilinių transporto priemonių, palengvintų jiems kariavimą ir nustatytų karo būseną, o ji, tame tarpe, leistų ir kitokius ginklus. Dar prieš kelerius metus buvo priimtas nutarimas, kad tokio karo metu Rusija jau galėtų naudoti ir taktinį branduolinį ginklą.
Yra daug tokių teisinių sąvokų, ką karo paskelbimas jiems duotų, o mobilizija įsisuktų tik gerokai vėliau“, – nurodė Seimo narys.
Atakos Rusijos teritorijoje
Tuo metu Belgorode, su Ukraina besiribojančiame pietiniame Rusijos regione, toliau vis griaudint sprogimams, V.Malinionis svarsto, kad už juos greičiausiai atsakingos ukrainiečių pajėgos, o tokie veiksmai Ukrainos pusei esą naudingi.
„Pažeidžiami tokie objektai, kaip kuro bazės saugyklos, amunicijos sandėliai, sprogdinami geležinkeliai. Gniuždoma Rusijos kariuomenės logistika, o tai yra naudinga Ukrainos pusei – todėl prielaida, kad čia prisidėjo būtent ukrainiečių pajėgos, yra pakankamai stipri“, – teigė atsargos pulkininkas.
V.Malinionis neatmeta, kad tokia taktika galėtų rusų okupantus greičiau sodinti prie derybų stalo.
„Logistika Rusijos pusėje nėra stipriausia vieta, o galimai ukrainiečių smūgiai Rusijos teritorijoje yra nukreipti būtent į logistiką. Aišku, tai pagreitins Rusijos kulminaciją – kuo greičiau jie nebegalės vystyti puolimo, tuo greičiau jie norės sėstis prie derybų stalo“, – įvertino jis.
Tuo metu V.Rakutis pastebi, kad atakos Rusijos teritorijoje gali turėti ir neigiamą aspektą.
„Rusijos objektų sprogdinimas yra logiškas atsakas į Rusijos vykdomą puolimą, nes daug raketų yra paleidžiamos iš Rusijos teritorijos, todėl natūralu, kad ukrainiečiai turi pilną moralinę teisę atsakyti – jiems tai naudinga, gali būti, kad jie tą ir daro.
Kita vertus, didžiausia Rusijos problema yra turbūt ne tiek ukrainiečių puolimas, kiek jų visuomenės nenoras kariauti – apie jį sužinome iš įvairių perimtų žinučių, kitų šaltinių.
Natūralu, kad norint įtraukti Rusiją į karą, reikia galų gale įrodyti, kad tikrai tie ukrainiečiai kelia pavojų Rusijai. Šitie veiksmai, ar jie būtų vienos, ar kitos pusės, jie tą tikrai daro, ir Rusijos pusėje auga motyvacija kovoti“, – neatmeta V.Rakutis.
