Kijeve esantis atsargos karininkas įvardijo, kokiu atveju kare gali įvykti lemiamas lūžis: paaiškino, ko jau nesitiki

Ukraina kol kas neturi sąlygų pereiti į kontrpuolimą ir išstumti rusus iš savo okupuotų teritorijų, tad tikėtis, kad Rusija greitu metu užbaigs karą, dar nereikėtų, įsitikinęs atsargos karininkas Aurimas Navys. Tačiau, jo manymu, lemtingų lūžių artimiausiu metu įvykti gali.

Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
 Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Aurimas Navys.
Aurimas Navys.
A.Navys.
A.Navys.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 4, 2022, 10:35 AM, atnaujinta May 4, 2022, 4:24 PM

Karo Ukrainoje eigą jis aptarė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Reikšmingesnių rusų pergalių nesitiki

Šiuo metu Kijeve esantis atsargos karininkas A.Navys teigė, jog šiandien dar negalima sakyti, kad sostinėje visiškai saugu, tačiau toliau nuo fronto linijos esantys ukrainiečiai prie karo jau pradeda priprasti.

„Ukraina yra didelė, fronto linija yra pietuose ir rytuose, o visuose kituose miestuose blogiausia, ko galima tikėtis, tai apšaudymo raketomis arba diversinių grupių veiksmų.

Apšaudymai, žinoma, yra patys pavojingiausi – žmonės, išgirdę oro pavojaus sirenas, tiesiog leidžiasi į slėptuves, bet kuo labiau į vakarų Ukrainą, tuo labiau žmonės yra atsipalaidavę, pripratę, ir kartais tiesiog nereaguoja į tas oro pavojaus sirenas, kas, matyt, nėra labai racionalu“, – svarstė A.Navys.

Jis pridūrė, kad Kijeve žmonių nedaug – gatvės pakankamai tuščios, o vakarais ir pati sostinė visiškai ištuštėja.

„Komendanto valanda Kijeve yra nuo 22 valandos vakaro iki 5 valandos ryto, tai būtent tuo metu žmonės, paprasti civiliai, kurie neturi leidimo, negali būti gatvėse“, – aiškino atsargos karininkas.

Nors spėjama, kad artėjanti gegužės 9-oji yra tam tikra riba, po kurios gali pasikeisti karo scenarijus ir net šių įvykių apibrėžimas, A.Navys priminė, kad karas Ukrainoje vyksta jau nuo 2014 metų, tad niekaip kitaip jo įvardinti ir negalima.

„Dabar tiesiog padidėjo to karo apimtys – žūsta civiliai, žūsta kariai, jis yra labiau matomas ir girdimas. Sakyti, kad specialioji operacija baigiasi ir pereinama į karą, aš taip nesakyčiau. Ar mes pamatysime daugiau puolamųjų veiksmų – tikėtina, sprendžiant iš to, kad Rusijos politinė vadovybė, Kremliaus režimas, matosi iš veiksmų ant žemės, spaudžia pasiekti reikšmingesnių pergalių.

O tos reikšmingesnės pergalės, turbūt kalbėtume apie pilną Luhansko, Donecko ir Chersono administracinių regionų užėmimą <...>. Šitie miestai, kurie, matyt, yra svarbūs, jei galvotume apie tai, kad Rusija ir toliau tęs karinius veiksmus, o tų karinių veiksmų galutinis tikslas, kurį matyčiau, yra Kijevas. Tai sakyti, kad Rusija greitai baigs karą – deja, bet aš toks optimistas nesu“, – dėstė A.Navys.

Paklaustas, kokiu atveju rusų kariuomenė dar turėtų galimybę pasikėsinti į Kijevą, karininkas pažymėjo, jog pirmiausia jai reikėtų mobilizuoti savo pajėgas.

„Rusijos pajėgumai, tai yra žmogiškieji ištekliai-kariai, išsemti. Remiantis įvairiais duomenimis galima sakyti, kad apie du trečdalius Rusijos sausumos pajėgų, gebančių kariauti, Rusija permetė į Ukrainą, ir didžiulių nuostolių šios pajėgos turėjo dėl ukrainiečių veiksmų. Skaičiuojama, kad iš viso gali būti iš rikiuotės išvesta apie 100 tūkst. rusų karių, tai yra apie 24-25 tūkst. žuvusių ir tris kartus daugiau sužeistų, tai tam, kad toliau siektų savo operacinių veiksmų ir galbūt kažkada Kijevo, be abejo, reikalinga mobilizacija. <...>

Matyt, reikėtų kalbėti apie tikrai daugiau nei pusę milijono karių, be to, juos reikia pamaitinti, paruošti, aprūpinti šaudmenimis, technika, degalais. Į tai žiūrint, kad ir kaip norėtų režimas pasiekti tų reikšmingesnių pergalių, greitu metu aš neįsivaizduoju, kaip įmanoma tai padaryti.

Iš kitos pusės – puikiai žinome, kad ukrainiečių pajėgos tikrai gerai ginasi, plius, ukrainiečiai turi viso išsivysčiusio demokratinio pasaulio paramą – ginkluotę, žvalgybą, logistiką. Iš esmės mes turime Vakarų pasaulį, kuris padeda Ukrainai kariauti su agresoriumi, ir jeigu taip jau žiūrint į ateitį, Rusija neabejotinai bus nugalėta“, – pabrėžė A.Navys.

Tačiau atsargos karininkas taip pat svarstė, kad kol kas Ukraina dėl technikos stokos neturi sąlygų pereiti į kontrpuolimą ir išstumti rusus iš okupuotų teritorijų.

„Ta sunkioji ginkluotė yra būtina, būtina artilerija, sąveika tarp dalinių, tarp skirtingų ukrainiečių pajėgų, reikalingas apmokymas. Be visų šitų dalykų kalbėti apie kažkokį persilaužimą būtų sudėtinga, bet tikėtina, kad mes jį matysime artimiausiu metu, ypač, jei Rusijos politinė vadovybė spaus okupacines pajėgas kuo greičiau pasiekti tikslų. Tokiu atveju neturint pakankamai žmogiškųjų ir kitų pajėgumų Rusija tikrai galėtų įstrigti labai reikšmingai, sulaukti kontrsmūgio ir galėtume matyti kiek kitokį vaizdą, nei dabar“, – aiškino pašnekovas.

Ar pralaimėjimas kare sugriautų Rusijos režimą?

Pasak A.Navio, akivaizdu, kad Rusijos kariuomenės motyvacija kiekvieną dieną vis labiau mažėja.

„Jei pradžioje mes matėme Rusijos karių motyvuojantį veiksnį prisiplėšti, griauti, ardyti, be abejo, kad tie nuostoliai, jų kovos draugų žūtys, matymas, kaip jais nesirūpina vadovybė, tą moralę žlugdo labai smarkiai. Kariauti, siekti kažkokių taktinių tikslų aukštesniems vadams yra sudėtinga, nors aišku, kad jie, matyt, yra ištikimi savo režimui, bet turėtume ilgainiui matyti ir jų nuovargį.

Dabar turime šiek tiek kitą situaciją, kai yra perduota galbūt labiau patyrusiems vadams vadovauti ant žemės, bet vis tiek tai yra žūtys, nuostoliai, neturėjimas iš principo jokio kito tikslo, kaip tik gerai prisiplėšti ir paprievartauti, tai ta moralė turėtų dar labiau mažėti“, – akcentavo atsargos karininkas.

Visgi jis abejoja, kad galimas Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje artimiausiu metu galėtų sugriauti visą Kremliaus režimą, ir priminė Antrąjį pasaulinį karą, kai nacistinės Vokietijos kariuomenė, suvokdama savo veiksmų beprasmybę, vis tiek kovėsi ir bandė įgyvendinti A.Hitlerio nurodymus.

„Tai dar tęsėsi pakankamai ilgą laiką, nors visas pasaulis iš esmės kovojo su blogio ašimi. Tai šiuo atveju nebūsiu tas optimistas, kuris pasakys, kad režimas greitai sulauks ko nusipelnęs, pradės aižėti ir įvyks perversmas, nes dabar paprasčiausiai nėra žmonių, kurie galėtų tą padaryti.

Galbūt pavieniai – tą patį mes matėme ir nacistinės Vokietijos atveju, kai jie tiesiog bandė fiziškai pašalinti Adolfą Hitlerį, tai gal ir čia mes galėtume panašių veiksmų matyti. Bet bendrąja prasme, kad prasidės revoliucija, bruzdėjimai, mes to turbūt nepamatysime greitu metu, nes didžioji Rusijos visuomenės dalis gyvena tokiomis sąlygomis, kokiomis ta ekonominė padėtis dėl sankcijų jų nelabai gali paveikti. O propaganda, visi informaciniai dalykai, kuriais yra plaunamos jų smegenys, iš esmės per šitiek metų yra tiesiog labai sunku įsivaizduoti, kad viskas imtų ir greitai pasikeistų.

Rusijos žmonės nemato mirčių, nemato skaičių, jie net jei ir supranta, kas vyksta, nenori to pripažinti. Tai sunku tikėtis, kad patys žmonės Rusijoje turės tiek jėgos ir drąsos sukilti ir nuversti režimą artimiausiu metu“, – kalbėjo A.Navys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.