V. Landsbergis: „Atėjome iki veislės išlikimo klausimo“

Jungtinių Tautų organizacijos reforma, kurią Lietuva siūlė dar 1992 metais, yra praleista proga, todėl dabar stebime visišką organizacijos neveiksnumą Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu, penktadienį kalbėjo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis. Jo teigimu, jeigu bus kuriamas Specialusis tribunolas Rusijos politinei vadovybei teisti, jis turi numatyti konkretumą ir prevenciją.

 Vytautas Landsbergis<br>V.Skaraičio nuotr.
 Vytautas Landsbergis<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Estijos parlamento pirmininkas Juri Ratas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Estijos parlamento pirmininkas Juri Ratas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 6, 2022, 10:14 AM, atnaujinta May 6, 2022, 11:29 AM

„Civilizacija, arba vadinamoji Vakarų civilizacija, atsidūrė keistoje savo raidos padėtyje. Galų gale tai jau tikra krizė – fetišizavususi protą ir teisinius pagrindus, ši civilizacija manė sukūrusi pamatinėmis bei visuotinėmis taisyklėmis grindžiamą tautų gyvenimo modelį, neva jau tarptautinį.

Teisė ir teisingumas turėjo būti atramos tam tiltui į šviesią ateitį, be tironijų, be jėgos kulto. Tam turėjo rastis kitoks žmogus. O jo raida strigo ir užtruko. (...) Valdžios ir prabangos tuštybė, malonumų geiduliai – kokie niekai. Atėjome iki veislės išlikimo klausimo – ar apskritai įmanoma sukurti visiems, bent jau daugumai, priimtiną, primestinį tautų šeimos koegzistencijos modelį. Jis saugotų didžiausią tautų būvio turtą – taiką“, – penktadienį Teisingumo ministerijos surengtoje diskusijoje kalbėjo V.Landsbergis.

Jo teigimu, Rusijos agresijos Ukrainoje metu atsiskleidė taiką turinčios užtikrinti tarptautinės organizacijos visiškas neveiksnumas.

„Tenka suvokti, kad Saugumo Tarybos ir Jungtinių Tautų organizacijos reforma, kurią Lietuva siūlė Generalinėje Asamblėjoje jau 1992 metais, yra praleista proga. Jungtinės Tautos nenori reformuotis, tapti veiksnia organizacija – ji nutarė verčiau mirti. Ukraina stebi šią beviltiškumo agoniją, ir priešinasi, primindama, kad egzistuoja dar orumas.

Tai, kas ten vyksta, ne veltui vadinama orumo revoliucija. Tai pasaulinio masto dalykas: „Gal negyvensim, bet nevergausime“. Sutinkantys vergauti be orumo – jau kitas, alternatyvus pasaulis, ir mikso nebus“, – teigė V.Landsbergis.

„Tikrovės pasauliui šiandien atitiktų nebe viena, o dvi Jungtinių Tautų organizacijos – žmonių ir žmogėdrų. Galbūt vadas Putinas to ir siekia, tik labai abejotina, ar Diktatorių Jungtinėse Tautose, sutrumpintai DJT, jis griežtų pirmuoju smuiku. Taip gimsta realizmas.

Pasaulis, kuris lanko nenoromis privalomas profesoriaus Putino paskaitatas, jau truputį įkerta, kad buvę šios teisės konceptai – tautų teisė, tarptautinė teisė, tarptautinė humanitarinė teisė karų atvejams jau sukrauti į senienų sandėliuką, berods, nuo 2014 metų“, – kalbėjo profesorius.

V.Landsbergis taip pat priminė išsivadavusios Lietuvos įdirbius ir galimybes, kuriomis tarptautinė bendruomenė nepasinaudojo.

„Antroji Lietuvos respublika 1992 metais iš JT tribūnos kreipėsi į pasaulio respublikas – sustatykime galų gale į vietą raudonųjų diktatorių nusikaltimus bent buvusios SSRS plote. Įvardyti ir apibrėžti – būtina. O po to dūsausime „ak, kad nepasikartotų“. Nė viena šalis neatsiliepė.

Tada Lietuva pasitvarkė bent savo teisiniame valstybės darželyje. Nuo 2000 metų turime įstatymą dėl okupacijos žalos. Mat agresijos ir okupacijos kaltė lieka abstrakcija, jeigu kam patinka pamokslauti ir melstis. Bet dalykų, realių santykių pasaulis reikalauja konkrečios prevencijos.

Tokia suvokiama konkretika ir yra nebe deklaratyviai moralizuojanti kaltės samprata, kurią turėtų užsiimti, žinoma, galimas Tribunolas. Kaltės sąvoka būtų pamokslai katinui Vaskai, kuris pavogė lašinius, ir klausydamas pamokslus toliau ėda.

Bet būtent skaičiais ir sumomis apibrėžiama nusikaltimų žala ir įpareigojimas vyriausybėms, ką dėl tos patirtos žalos daryti. Bent jau prabilti. Lai švinta akinanti svaja – tribunolas, kuris įpareigos vyriausybes. Mes tą mėginame, ir, kaip žinoma, viskas tebestovi ten pat“, –pastebėjo profesorius.

Lenkija jau apklausia ir Ukrainos pabėgėlius

Teisingumo ministerijos inicijuotoje diskusijoje dalyvavo ir kitų Europos šalių atstovai. Estijos parlamento pirmininkas Juri Ratas savo ruožtu teigė, kad karas Ukrainoje tikrai nėra tik vietinės reikšmės puldinėjimai.

„Karas prieš nepriklausomą Ukrainą, kurį vykdo rusai, rodo, kokios žiaurios gali būti karo išraiškos. <...> Tai yra išpuolis prieš teisėtvarką. Estijos Respublikos parlamentas priėmė pareiškimą dėl traukimo atsakomybėn už genocidą ir karo nusikaltimus Ukrainoje – tokiu pareiškimu mūsų parlamentas pripažino Rusijos veiksmus prieš Ukrainą nusikalstamais. Negalima toleruoti ginkluotųjų pajėgų išpuolių prieš civilius.

Kreipėmės į kitų valstybių parlamentus ir tarptautines organizacijas pasekti mūsų pavyzdžiu. Labai svarbu pradėti šių nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą. Turime ruoštis patraukimui atsakomybei, turime įsteigti atitinkamą tribunolą. Jau yra pateikti pasiūlymai dėl specialiojo tribunolo įsteigimo, jis turėtų įgaliojimus traukti atsakomybėn už karo, agresijos, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai, kurie vykdomi Ukrainoje.

Su pasididžiavimu norėčiau pranešti, kad Estijos parlamentas jau ėmėsi žingsnių, ir kviečiu visus prisijungti prie mūsų“, – kalbėjo Estijos parlamento vadovas.

Pasak J.Rato, šie įvykiai turės sunkių padarinių ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai, todėl pasaulis turi gintis visų labui.

Tuo metu Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Rusijos agresija yra beprecedentė, o dabar svarbiausia žinia yra ta, jog nebaudžiamumas už nusikaltimus Ukrainoje yra neįmanomas.

„Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas, nes tuo yra pažeidžiamas pagrindinis principas, neleidžiantis naudoti ginklų prieš nepriklausomos valstybės teritorinį ir politinį nepriklausomumą“, – aiškino S.Kaleta.

Pasak Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus, nepaisant tarptautinės bendruomenės veiksmų ir reakcijų, Rusija savo veiksmų nenutraukia, dėl to nukenčia daugybė civilių, žūsta civiliai ir vaikai, ginkluotė taikosi į civilius objektus.

„Prasidėjus agresijai, Rusijos veiksmai buvo pasmerkti, ir tarptautinė bendruomenė palaiko Ukrainos kovą už taiką. Milijonai ukrainiečių pabėgėlių paliko savo namus ir padedame jiems vėl gyventi toliau. Teisėsaugos institucijos taip pat ėmėsi priemonių, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn. Teisingumo ministerija ir Lenkijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą, kurio objektas yra pradėti agresijos nusikaltimų tyrimą“, – dėstė Lenkijos atstovas.

Juo būtų siekiama surinkti įrodymus apie Rusijos vykdomus nusikaltimus, būtų apklausiami ir tie pabėgėliai, kurie šiuo metu apsigyveno Lenkijoje ir kitose Europos valstybėse.

„Būtent jie, nukentėjusieji, geriausiai žino, kokio pobūdžio nusikaltimas ten įvykdytas. Šiandien apklausta daugiau nei 100 tūkstančių asmenų, Lenkijos prokuratūra apklausė įvairius liudininkus, naudojamos įvairios galimybės apklausoms vykdyti. Tam surengėme specialią informacinę kampaniją, pranešame apie galimybę duoti parodymus įvairiausiomis priemonėmis“, – teigė S.Kaleta.

Pasak jo, Lenkijos prokuratūra pradėjo ir nacionalinį tyrimą, taip pat dalyvauja jungtinėje tyrimų grupėje, kurią suformavo Lenkija, Lietuva ir Ukraina.

„Šios grupės pagrindinis tikslas yra koordinuoti įrodymų rinkimą ir išsaugojimą. Tokiu būdu tai palengvintų galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėm nusikaltimų vykdytojus“, – sakė Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.