Karo akivaizdoje įspėjo apie artėjančią „bado šmėklą“ ir pasiuntė žinią dėl rinkimų programų – pokyčiai yra grandioziniai

Karas Ukrainoje suvienijo ne tik Lietuvos visuomenę, bet ir politikus – liberalas Eugenijus Gentvilas pastebi, kad opozicijos bent jau krašto apsaugos klausimuose praktiškai nebeliko, tačiau socialdemokratų atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis kiek kritiškesnis – pasak jo, karo kontekste esminės Lietuvos užsienio politikos klaidos niekur nedingo.

Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimas<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Eugenijus Gentvilas, Andrius Vyšniauskas<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Eugenijus Gentvilas, Andrius Vyšniauskas<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Seimas<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimas<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimas<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
 Eugenijus Gentvilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Eugenijus Gentvilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

May 10, 2022, 8:22 AM

Apie Lietuvos vaidmenį įvykių Ukrainoje kontekste „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Povilas Andriukaitis bei parlamentaras, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Mato atsiradusią politikų vienybę

V.P.Andriukaitis teigė pastebintis, kad lietuviai ir toliau yra sunerimę ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl pačios Lietuvos saugumo.

„Sunerimę dėl karo yra visi – ir tie, kurie aktyviai padeda Ukrainai, ir tie, kurie laikosi truputį nuošaliau, nes galbūt jaučiasi ir šiek tiek apleisti, mato, kad jų problemos nėra sprendžiamos, o juo labiau kainų augimas, infliacija, energijos ir maisto brangimas.

Žmonės jaučia, kad jiems nepakanka tos paramos. O stipresnė dalis mano, kad viskas tvarkoje, galima judėti toliau“, – aiškino jis.

Pasak V.P.Andriukaičio, tiems, kurie nerimauja dėl karo, jis ir pats nuolat bando paaiškinti, kokios rizikos Lietuvai yra tikėtinos, o kokios – visiškai ne.

„Kalbant apie Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tai jie be galo neraminantys – kalbant apie maisto krizes, jie labai neramina. Bado šmėkla tikrai auga gana dideliu greičiu, nekalbu apie energetikos krizę, bet apie bado, kas gali išprovokuoti labai daug riaušių net ir čia pat aplink. Tai neramumams pagrindo yra tikrai daug“, – pažymėjo PSO specialusis pasiuntinys Europai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas savo ruožtu svarstė, kad Lietuvos visuomenė pandeminiu laikotarpiu buvo kur kas labiau susiskaldžiusi, o dabar susivienijo ir patys politikai.

„Pandemijos valdymo priemonės daug kam nepatiko – kitaip sakant, bijojo skiepo, piktinosi privalomais skiepais, tai karo pavojus tikrai sumažino tas vidines priešpriešas Lietuvos visuomenės viduje. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dėlto ir toliau yra tokių, kurie ir sutikti miške nei iš šio, nei iš to pradeda pasakoti, kad Rusija niekada nieko nėra užpuolusi, kad čia NATO viską išprovokavo. <...>

Neatmetu galimybės, kad yra ir naivių žmonių, o yra ir piktybiškai nusiteikusių, kuriems niekada nepatiko Lietuvos narystė NATO, kurie visada mylėjo Rusiją, tačiau tokių žmonių yra sumažėję, ir, man atrodo, grįžtant prie paskelbtų VSD grėsmių Lietuvai sąrašo, manau, šiandien yra paprasčiau kovoti su tomis grėsmėmis“, – aiškino parlamentaras.

Visgi V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad, nors karo akivaizdoje ir matomas didelis politikų susivienijimas, tai tikrai nereiškia, kad tam tikros valdančiųjų padarytos užsienio politikos klaidos išnyko.

„Prasidėjus karui tokia konsolidacija, kokios aktyvios priemonės padėtų sustabdyti, užbaigti karą arba padėtų Ukrainai apsiginti ir išstumti agresorių iš teritorijos, jos yra bendros, ir neatsitiktinai tas bendras sutarimas yra visoje Europos Sąjungoje <...> Bet tai nereiškia, kad Lietuvos užsienio politikoje buvusios klaidos turi būti nubrauktos, nematytos, tai, ką klaidingai darė Vyriausybė. Pakankamai daug klaidų buvo anksčiau padaryta ir dėl Taivano, ir dėl visiškai bereikalingo ankstyvo tranzito iš Baltarusijos suvaržymo. <...>

Kalbant apie Lietuvos užsienio politikos kontekstą, reikia turėti minty, kad jos užsienio politikos kontekste yra ne tik veiksmai užsienio kryptimi, bet ta užsienio politika taip pat turi padėti užtikrinti mūsų žmonių didesnį ekonominį saugumą. Ekonomine prasme, man atrodo, kad trūksta Lietuvos užsienio politikoje veiksmų, kurie padėtų mūsų ūkiui logistikoje, tose užsienio rinkose, kur reikia kalbėti ir apie trąšų, ir apie energetikos, pesticidų, kaip padėti mūsų įmonėms kitose rinkose“, – kalbėjo socialdemokratas.

Pasak E.Gentvilo, nors santykiai su Kinija ir komplikavosi, karas Ukrainoje kitas problemas tikrai yra užgožęs.

„Matome, kad Kinija laikosi tokios labai apdairios, toliaregiškos pozicijos Rusijos ir karo atžvilgiu, ir nesakyčiau, kad šiandien Lietuva jaučia kažkokias santykių su Kinija pasekmes.

Tos problemos, kurios objektyviai žiūrint buvo atsiradusios, buvo beprasidedančios, šiandien kaip tik sumažėjo – viską užgožė karas. Žinoma, tai nereiškia, kad mes turime pamiršti, kad buvo priimti nevienareikšmiški sprendimai, tuo labiau, net nesakyčiau, kad jie buvo labai blogi, bet vidaus politikoje jie nebuvo iškomunikuoti net ir su partneriais“, – prisiminė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Jis pridūrė, kad ir pati Europa į susiklosčiusią situaciją šiandien žiūri itin vieningai.

„Man atrodo, konsolidacija didėja. Mes daug kuo nepatenkinti, ir apklausos rodo, kad būtent lietuviai nepatenkinti, kaip funkcionuoja Europos Sąjunga karo situacijos atžvilgiu. Bet pripažinkime – penki sankcijų paketai yra priimti visų bendrų balsu. <...> Atrodo, Rusija tikėjosi suskaldyti Europą labiau, nei kad pavyko, o įvyko atvirkščiai – Europa kaip tik konsoliduojasi, nors ir labai sudėtingai, žinant skirtingus interesus, skirtingas geopolitines, ekonomines šalių realijas ar žmonių nuostatas“, – aiškino E.Gentvilas.

„Sakyčiau, jeigu Lietuvos užsienio politika turėjo kai kurių abejotinų dalykų, tai karas užmaskavo tuos dalykus, ir šiandien Lietuva negali viena pati, be NATO ir ES, vykdyti šitoje aštrioje situacijoje savarankiškos užsienio politikos, ką kartais galėjo sau leisti iki karo veiksmų pradžios“, – pridūrė Seimo narys.

Ragina peržiūrėti savo rinkimų programas

V.P.Andriukaitis svarstė, kad karo kontekste dialogas su Maskva vykti turėtų, net jei daugelis dėl to nesutinka.

„Mes turime likti „balandžiais“ – patinka kam, ar ne. Vis tiek diplomatiniai kontaktai, pastangos su Maskva turi būti. Netgi tik techniniame lygmenyje. O su kuo kalbėtis? Suprantama, kad reikia. Tas žmogus, kuris pradėjo karą, turi jį ir nutraukti. Puikiai žinome, kad Rusijoje visi sprendimai yra jo rankose – su kuo ten kitu kalbėti?

Lavrovas galutinai susikompromitavęs, baisu į jį žiūrėti. <...> Šiuo atveju gerai, kad E.Macronas skambina Putinui, kad JT generalinis sekretorius važiuoja“, – svarstė PSO specialusis pasiuntinys Europai.

E.Gentvilas savo ruožtu prisiminė, kad dar vasario pradžioje Vyriausybė pareiškė, kad sieks didinti krašto apsaugos reikmėms skirtas išlaidas, tačiau tada sulaukė ir itin skeptiškų vertinimų.

„Tada G.Paluckas ir R.Karbauskis buvo labai skeptiški, Karbauskis pavadino mus „panikieriais“, o kolega Paluckas pasakė, kad nereikia pamiršti socialinės politikos, baikime ginklavimąsi, tačiau prasidėjus karui abu šitie politikai eina bendra linija.

Aš nenoriu iš to pasišaipyti, nes prieš karą vienaip galėjo atrodyti, dabar – kitaip, tai mūsų Liberalų sąjūdis tiek prieš karą, tiek dabar manome, kad mes turime užtikrinti krašto gynybinių pajėgų finansavimą tinkamą, kas ir buvo padaryta kovo viduryje“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.

Pasak jo, labai gerai, kad su krašto apsauga susijusiose diskusijose opozicijos nebeliko, tačiau jis neigė mitą, kad opozicija karo metu apskritai išnyko.

„Liko ir opozicija dėl biudžeto, dėl socialinių ir infliacijos pasekmių, finansavimo poreikių kitoks požiūris ar dėl merų įgaliojimų, tai aš nenorėčiau, kad neliktų Lietuvoje opozicijos. Noriu tik pasidžiaugti, kad ji yra išlikusi. Bet svarbiausiais gynybiniais krašto klausimais mes jau tikrai turime aiškius sutarimus“, – tvirtino E.Gentvilas.

Paklaustas, ar socialdemokratai pritartų, jog krašto apsaugai būtų skiriama 3 proc. nuo BVP, V.P.Andriukaitis pažymėjo, jog iš esmės dėl to sutiktų, tačiau toks sprendimas neturėtų nuskriausti pačių Lietuvos gyventojų.

„Mes už tai, kad jau būtų galima padidinti persvarstant biudžetą ir birželio mėnesį, žiūrint į rudens perspektyvą, bet taip pat iš karto turi būti kalbama apie perskirstymo per šalies biudžetą padidinimą. Per daug didelė našta tenkanti žmonėms, kita vertus, jei socialinės garantijos silpnės ir nukentės ligoninės, mokyklos, darželiai ir žmonių biudžetai, investicijos į kitą dalį, nedidinant šitų dalių, yra visiška klaida. Sakome, kad taip, galime palaikyti, bet su visiškai aiškiais įsipareigojimais“, – pabrėžė politikas.

Savo ruožtu E.Gentvilas pasiūlė visoms rinkiminėms partijoms iš naujo persvarstyti ir pakoreguoti savo 2020 metų rinkimų į Seimą programas.

„Noriu priminti, kad liberalai ilgą laiką buvo vieninteliai, kurie Lietuvoje tarp politinių partijų pasisakydavo tik už profesionalią kariuomenę, mes buvome prieš bet kokią šauktinių kariuomenę. Bet 2014 metai atvedė prie to, kad mes pakeitėme savo poziciją, suprasdami, kad stiprios, masyvios ir profesionalios kariuomenės mes kol kas nepajėgūs turėti, reikia remtis iš šauktiniais. Tai mes pakeitėme savo poziciją.

Šiandien mano siūlymas yra visoms politinėms partijoms pergalvoti savo 2020 metų rinkimų į Seimą programas – mes ten daug ko esame prirašę, tuo laikotarpiu tai atrodė teisinga, bet gyvenimas pasikeitė labai staiga“, – pažymėjo liberalas.

Pasak jo, nei viena politinė partija nėra savo programoje parašiusi, kad, pavyzdžiui, reikėtų visiškai nutraukti ekonominius ar energetinius ryšius su Rusija.

„O visi šiandien esame pasisakę už tai, nors programose to nėra. Reikia labai realistiškai pažiūrėti į pasikeitusią geopolitinę padėtį ir įvertinti, ar rinkimų programos yra adekvačios.

Mano manymu, daugelyje vietų pokyčiai yra tokie grandioziniai, kad reikia peržiūrėti tuos principus, su kuriais ėjome į rinkimus“, – svarstė E.Gentvilas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.